Dar neseniai Lietuvoje privatus verslas negalėjo svajoti apie jokią kovinės ginkluotės gamybą. Tam teisę galėjo gauti tik valstybinės įmonės. Neseniai Seimas įstatymus gerokai sušvelnino. Pasak D. Antanaičio, teoriškai Lietuvoje viską galima pagaminti. Praktiškai nelabai. Nors Policijos departamento Licencijavimo skyrius labai sušvelnino savo nuostatas, tačiau teisininkų įstatymo vertinimas yra vienareikšmis – negalima Lietuvoje gaminti kai kurių ginkluotės rūšių.
Kitas aspektas, dėl kurio mūsiškiai nesiveržia gaminti, vaizdžiai tariant, tanko, tai, kad produktus reikia parduoti. Kur kas paprasčiau ir lengviau kurti ir bendradarbiauti su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis tiekiant technologijas ir dalį gaminio. D. Antanaičio atveju, tai platforma ant kurios kiti montuos ginkluotę ir parduos NATO kariuomenėms.
„Jeigu neturi kas pirks, negali vystyti. Nes akcininkai tiesiog nesutiks deginti savo pinigų be aiškios atsipirkimo strategijos. Mes dirbame su gamintojais, kad galėtume įsilieti į jų tiekimo grandines“, – aiškina D. Antanaitis.
Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos pramonės asociacijos vadovas, sako, kad Gynybos ir saugumo pramonės sritį reguliuoja trys pagrindiniai įstatymai ir iš jų kylantys poįstatyminiai teisės aktai.
1. Ginklų, šaudmenų, jų priedėlių ir jų dalių gamybą ir visą apyvartą reguliuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
2. Sprogmenų gamybą ir apyvartą reguliuoja Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas.
3. Karinės įrangos ir dvejopos paskirties prekių gamybą ir apyvartą reguliuoja Strateginių prekių kontrolės įstatymas.
„Ši priekaba skirta minoms mėtyti. Ji pati nei šaudo, nei sprogsta, todėl darau prielaidą, kad tai nėra nei ginklas nei sprogmuo, o greičiau dvejopos paskirties prekė arba karinė įranga.
Prekės karinė paskirties įrangai priskiriamos tik tuo atveju, jei požymių visuma rodo, kad prekė pagaminta specialiai kariniams tikslams ir yra įtraukta į „Bendrąjį karinės įrangos sąrašą“ patvirtintą Krašto apsaugos ministro. (Tai yra Strateginių prekių kontrolės įstatymo poįstatyminis teisės aktas)“, – aiškina V. Sabaliauskas.
Minėto sąrašo ML6 kategorijojoje 1 pastaboje yra nustatyta, kad ML6 dalies a punktas apima tankus, kitas karines šarvuotąsias transporto priemones ir KARINES TRANSPORTO PRIEMONES, APRŪPINTAS GINKLUOTĖS, MINAVIMO ARBA ML4 DALYJE NURODYTŲ ŠAUDMENŲ PALEIDIMO ĮRANGOS PRITVIRTINIMO ĮTAISAIS;
Pagal tai daryčiau prielaidą, kad Antanaičio priekaba su minų mėtymo įranga turėtų būti priskirta karinei įrangai.
Karinė įranga taip pat gali būti priskirta ir ginklams, šaudmenims bei sprogmenims, jei tas prekes reguliuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Pvz. kulkosvaidis yra ir karinė įranga ir ginklas. Tuo tarpu šarvuotas visureigis yra karinė įranga, bet nėra ginklas.
V. Sabaliauskas paaiškina ir kokios pasekmės būtų įmonei jei ji nuspręstų tapti ginklų gamintoja:
„Jeigu D. Antanaičio priekabos Lietuvos policijos ekspertai nepriskiria prie ginklų, tada jokių specialių reikalavimų kurti ir gaminti minėtai priekabai nereikia. Yra tik reguliuojamas importas, eksportas ir apskaita.
Jei priekabą mūsų policijos ekspertai priskirtų prie ginklų, tada įmonei, įmonės darbuotojams, patalpoms, dalių ir gaminių apskaitai taikomi specialūs reikalavimai, nustatyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Policijos generalinio komisaro patvirtintame tvarkos apraše.
Tai reiškia įmonė privalo gauti licenciją verstis ginklų gamyba, leidimą laikyti ginklus, o kad tai gauti privalo įsirengti ginklų saugyklą, patalpas kuriose bus vykdoma gamyba apsaugoti grotomis, tvoromis, žaliuzėmis, jutikliais signalizacija, kameromis, ginkluotą reagavimą į signalizacijos suveikimą, kai kuriais atvejai užtikrinti ginkluotą apsaugą. Taip pat būtina vesti kiekvienos dalies apskaitą žurnaluose, sukurti ir su policija suderinti gamybos aprašą, nurodyti tiekėjus ir pirkėjus (dar net nežinant kas jie) patikrinti viso personalo sveikatą ir teistumą ir pan.
Visa tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis ne tik įrengimui bet ir palaikymui, kas nėra baisu, jei turi užtikrintus užsakymus, kurie atpirks visas šias investicijas. Tačiau tai labai skausminga ir net neįkandama pradedančiajam verslui, jei tik kuri ir nežinai ar gausis, ar bus paklausus produktas ir ar pelnas atpirks investicijas. Be to visų minėtų reikalavimų išpildymas užtruks mažiausiai pusę metų. O dar didesnė problema, jei nuosavų patalpų neturi, o savininkas jam priklausančių patalpų nesutinka leisti paversti kalėjimu.“