Profesionalaus ekonomisto Broniaus Raubos ir inžinieriaus Vyganto Radvilos ištobulinta dviračių parkavimo sistema „Parkis“ neįtikėtinai sparčiai skinasi kelią pasaulyje.

Niekieno neužimtą nišą atradę gamintojai patikina, kad jų įrenginiu naudotis taip pat patogu, kaip ir važiuoti dviračiu. Nes šiai parkavimo sistemai beveik nereikia žmogaus jėgos, ji veikia be elektros ar kitų papildomų energijos šaltinių.

Sėkmingas debiutas

„Parkis“ buvo pradėtas kurti 2014 m., po kelių metų jis debiutavo „Litexpo“ parodoje „Išmani Lietuva“, o vėliau – ir sutelkto finansavimo platformoje „Kickstarter“, kur patyrė šlovės valandą.

Parkis
„Parkio“ sėkmė tuomet viršijo visus jo kūrėjų lūkesčius – per 30 dienų buvo surinkta beveik 100 tūkst. eurų. Vaizdo klipo peržiūrų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – 55 mln. kartų.

Milžiniškas susidomėjimas šiuo dviračių parkavimo įrenginiu tuomet tik patvirtino, kad toks įrenginys tikrai reikalingas.

Analogo neužtiko

Pasak šio išradimo pagrindinio sumanytojo B. Raubos, iš pradžių tai nebuvo jokia verslo idėja, bet buitinė problema, kurią reikėjo išspręsti.

Parkis

Pasikeitus jo gyvenimo būdui, jis iš nuosavo namo persikėlė į naują butą su balkonu. Sandėliuko nebuvo ir vyras pabandė balkone sutalpinti iškart 3-5 dviračius. Jie užėmė beveik visą balkono plotą, – neliko vietos nei skalbiniams, nei pasisėdėjimui. Be to, išsitraukti vieną ne kraštinį dviratį iš visos krūvos beveik neįmanoma, o kabinti juos ant tam skirtų kablių nepatogu ir tam reikėjo vyriškos jėgos.

B. Rauba sako iš pradžių išmaišęs prekybos centrus ir interneto parduotuves beieškodamas įrenginių, panašių į dviračių kablius, bet galinčių pakelti dviratį vertikaliai. Paprasti kabliai jo netenkino: užkelti dviratį ant kablio per sunku ir žmonai, ir vaikui. Tačiau paieškos buvo bevaisės. Visos esamos dviračio parkavimo sistemos turėjo vieną ir tą patį trūkumą — arba jais naudotis reikėjo fizinės jėgos, arba elektros.

Todėl verslininkas nusprendė pats savo rankomis susikonstruoti tokį laikiklį.

Iš pradžių pasigamino prototipą iš faneros, paskui jau iš metalo. Žinoma, koncepcija labai skyrėsi nuo dabartinio „Parkio“.

„Pasikviečiau draugą, jis sako, kad visai nebloga idėja, kurią tik reikia geriau išvystyti“, – pasakojo Bronius.

Vyras pasiraitojo rankoves, padarė geresnį prototipą, o iš aplinkos sulaukęs palaikymo, suprato, kad ne tik jam tokio įrenginio reikia.

Parkis

Tada jis susipažino su inžinieriumi Vygantu, pakvietė į namus. Profesionalas, pamatęs parkavimo įrenginį, iškart pastebėjo ir jo trūkumus, ką reikia patobulinti.

Vyrai, sudėję į vieną verslo konsultanto ir inžinieriaus patirtis, įkūrė įmonę ir pradėjo jį tobulinti.

„Maždaug metus jį konstravome. Tai darėme iš savo lėšų ir net jį vystydami nežinojome, kuo tai baigsis. Bet buvo labai įdomu. O kadangi kažko panašaus niekur nebuvo, supratome, kad kuriame kažką tokio, ko pasaulyje dar nėra“, – pasakojo Bronius.

Susidomėjo NT vystytojai

Sėkmė sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ tik patvirtino, kad pasauliui toks įrenginys išties įdomus:

„Buvome pasigaminę 30 vienetų ir, mūsų nuostabai, per mėnesį pardavėme virš 300 vienetų. Juos įsipareigojome pagaminti per trejetą mėnesių. Mums tai buvo didžiulis iššūkis, nes priešingai nei dabar, tuomet patys savo rankomis gaminome ir surinkinėjome, dėjome į dėžes, pakavome ir siuntėme.“

Parkis

Siuntimo geografija buvo neįtikėtinai plati: „Kartais juokauju, kad ir pats norėčiau, apkeliauti tiek šalių, kaip ir mūsų „Parkiai“. Nes jų yra visur – jau nekalbant apie Europą jų galima pamatyti Japonijoje, Polinezijos salyne, Indijoje, Kinijoje, Arabų Emyratuose, abiejuose Amerikos žemynuose, netgi Aliaskoje.“

Tada lietuvių įrenginiu daugiausia domėjosi fiziniai asmenys, o paskutiniu metu įmonė pereina į tokį lygį, kai išradimų autoriai bendradarbiauja su statybų vystytojais, kurie nori išskirtinumo, įdomesnių sprendimų.

„Čia mes su savo gaminiu labai tinkame. Mūsų „Parkiai“ jau stovi Singapūro oro uoste bei prekybos centruose, Austrijos viešbučiuose, viename moderniame Vilniaus verslo centre. Pakliuvome į tą segmentą, kur ir ne tik kaina aukštesnė, bet ir technologiniam lygiui keliami didesni reikalavimai“, – sako „Parkio“ išradėjas.

Paslaugas perka

Įmonėje darbuojasi vos trys žmonės. „Parkio“ kūrėjai vienoje Šiaulių įmonėje užsako gamybos paslaugas, o patys užsiima patentų reikalais, išradimo tobulinimu.

Parkis

„Esame kūrėjai, kuriems priklauso šio gaminio nuosavybė. Netiesiogiai įdarbinome daugybę žmonių, nes mums reikalingos ir logistikos, filmavimo, fotografavimo paslaugos. Rinkoje dabar yra gerų įrankių, tik reikia mokėti jais pasinaudoti“, – pasakoja kūrėjas, su verslo partneriu nusprendęs neimti paskolos ir nestatyti gamyklos, bet tiesiog pirkti paslaugas.

„Šiais laikais labai patogu su mažu kolektyvu daryti didelius darbus. Vien dėl to, kad mūsų gaminys yra globalus ir aktualus visose šalyse, tai sukuria ekonominę naudą tiems, kurie kartu su mumis dirba“, – įsitikinęs pašnekovas.

Išradėjas pasidžiaugė, kad įvairiose valstybėse gaunami patentai tik patvirtina, kad tai yra unikalu ir nauja.

„Patentavimo procesas yra pakankamai gilus ir brangus užsiėmimas. Be mes tam ryžomės, nes supratome, kad gauti patentai tik patvirtins, kad tas daiktas yra naujas, kad jis reikalingas rinkai, vadinasi, mes esame teisingame kelyje“, – sakė Amerikos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo patentų jau sulaukę gamintojai. Netrukus tikisi juos gauti iš Japonijos ir Europos.

Vyrai pasvajoja apie stiprų, tarptautinėje rinkoje žinomą stratreginį partnerį, kurio pagalba „Parkių“ apyvartą būtų galima padidinti dešimtimis kartų.

Parkis

„Ekologinė, „žalia“ dviračių tema šiuo metu itin aktuali pasaulyje ir mes labai sėkmingai įsipaišome į tą kontekstą. Gal dabar dar ir ne kiekvienam „Parkis“ yra įperkamas, bet mes jau galvojame ir apie pigesnį variantą. Patys jau jaučiame, kad esame kelyje į naują proveržį“, – sako jau 13 pasaulio šalių savo platintojus turinčios įmonės vienas iš įkūrėjų.

Naudotis „Parkiu“ yra visiškai nesudėtinga. Žmogui tereikia įstumti priekinį dviračio ratą į rato fiksavimo mechanizmą, kuriame jis automatiškai užfiksuojamas guminėmis trinkelėmis ir pradedamas kelti į viršų stovo viduje įmontuotų spyruoklių pagalba. Žmogus, stumdamas dviračio sėdynę link stovo, pastato dviratį vertikaliai kad ir viena ranka. Dviratis nuleidžiamas ant žemės labai panašiai. Tereikia truktelėti už sėdynės į save, dviratis nusileidžia į horizontalią padėtį, o rato fiksavimo mechanizmas, laikantis priekinį ratą, jį paleidžia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)