Teisės ir viešojo administravimo studijas Mykolo Romerio universitete baigęs vyriškis, miesto šurmulį iškeitė į kaimo ramybę – jis mėsinės galvijininkystės ūkio savininkas.
Sieja ryšys
Jaunojo ūkininko verslo filosofija remiasi supratimu, kad žmones ir gyvulius sieja ypatingas ryšys. Jam svarbu ne tik prižiūrėti ūkį, pasirūpinti savo gyvuliukų fiziologiniais poreikiais – maitinti, girdyti, išvalyti. M. Vanagą su jo ūkiu sieja meilė gimtajai žemei, tėvų įskiepytų šeimos vertybių, tradicijų puoselėjimas.
„Kai turi didelę bandą labai svarbu yra ir „augintinių“ charakteris, tai stengiuosi su galvijais kuo daugiau pabendrauti. Praktika rodo, kad žmogaus bendravimas galviją daro prieraišesnį ir jis nesulaukėja, leidžia lengviau tarpusavyje „susikalbėti““, – šmaikštauja pašnekovas.
Per ilgametę savo ūkininkavimo patirtį, Modestas pastebėjo, kad kiekviena galvijų banda turi savo „generolą“.
„Lygiai, kaip ir pas žmones, čia iškyla lyderiai, mat kiekvienoje bandoje yra dominuojantis galvijas paskui kurį seka visa banda, tad vedant viena „generolą“ galima lengvai parvaryti visą bandą“, – juokavo ūkininkas.
Ūkyje – nuo vaikystės
„Aš pats nuo vaikystės padėjau tėvams pienininkystės ūkyje, paaugęs susidomėjau mėsine galvijininkyste, ieškojau įvairios informacijos, važiavau pas ūkininkus, kurie jau turėjo patirties. Natūraliai pradėjau formuoti savo mėsinių galvijų bandą, kuri šiuo metu siekia per 80 galvijų. Tada prasidėjo skirtingų veislių analizavimas bei lyginimas kuri būtent man tiktų auginti, išryškėjo pagrindiniai kriterijai: veršiavimosi lengvumas, pašarų įsisavinimas bei augimo sparta“, – apie verslo pradžią atvirauja ūkininkas.
Jis teigia, jog jo ūkyje išauginti galvijai neskerdžiami, gyva produkcija iškeliauja į Šveicarija, dalį jos superka „Baltic Vianco“, kartais „Utenos mėsa“.
Anot ūkininko, labai daug žinių ir pagalbos suteikia buvimas Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoje.
Vyksta seminarai, asociacijos narius pasiekia įvairios naujienos, padeda susirasti produkcijos realizavimo vietas. Ūkininkai buriasi užsisakydami miltus: perkant didesnius kiekius, gamintojas suteikia nuolaidą.
Mėsytė į Lietuvos rinką nepatenka
„Mūsų ūkyje užauginta mėsytė į Lietuvos rinką patekti negali, dėl apsunkintų biurokratinių procedūrų. Norint tiesiogiai parduoti mėsą vartotojams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja atskirų patalpų, vandens tyrimų, paprasti namų šaldytuvai skerdienai laikyti netinka, reikalaujama įsigyti specialius. Jei, įsigiję šaldymo spintą ir pritaikę patalpas gautumėme licenciją mėsos prekybai, ją reikėtų realizuoti per dvi dienas. Sušaldytos produkcijos laikymui ir prekybai – tvarkoma atskira dokumentacija. Manau, tai šiek tiek pertekliniai reikalavimai, nes savo ūkyje užaugintą produkciją pasiimame iš skerdyklos supjaustytą, vakuumuotą. Prie mėsos mes net rankomis neprisiliečiame. Deja, mūsų užauginta produkcija, tinkama pasaulio rinkai, Lietuvoje – atrodytų, lyg nepageidautina. Politikai šneka, lyg skiriamas dėmesys ūkininkams, regionams, tačiau realybėje to nėra. Vos pradėjus tam tikrą veiklą, atsiranda gausybė biurokratinių kliūčių“, – apie iššūkius pasakojo M. Vanagas.
Jis pastebėjo, kad poreikis ekologiškai, natūraliai mėsos produkcijai ir Lietuvoje yra. Žmonės (ypač iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno), teiraujasi, prašo, ieško galimybių užsisakyti geros mėsos.
Deja, šio poreikio patenkinti kol kas Modesto ūkis negali, reikia dar palaukti. Tenka investuoti į šaldytuvus, patalpas, vandens tyrimus, susitvarkyti dokumentus, gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. .
Vienas rubuilas, o kitas – smulkiau nuaugęs
Jaunasis ūkininkas atviravo, kad pagrindinis bandos reproduktorius yra angusų veislės patinas. Tai sena mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje. Jie nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiose sąlygose, pasižymi puikiomis žolinio pašaro vartojimo savybėmis.
M. Vanago ūkyje galvijai yra laikomi palaidi dar kitaip vadinamuose „boksuose“, ant gilaus kraiko gausiai kreikiant, kad būtų išlaikytas sausas pagrindas. Gilus kraikas padeda išvengti galvijų „klampojimo“ per skystą mėšlą, neatsiranda nagų ligų, palaikomas bendras gyvulio sveikatingumas.
„Susikaupusį kraikinį mėšlą valome du kartus per sezoną, t.y. nuo galvijų rudenį suvežimo fermoje iki išleidimo į ganyklas. Išvalius aptvaras yra pakreikiamas, kad galvijai neslidinėtų ir galėtų pailsėti sausoje guoliavietėje. Stengiamės palaikyti kuo geresnį tvarto mikroklimatą fermos viduje, kad galvijui viduje būtų optimali oro temperatūra, nebūtų deguonies stygiaus, todėl galvijai mažiau serga kvėpavimo takų, tešmens ir kitomis ligomis“, – pasakojo ūkininkas.
Propaguojama natūrali, ekologiška mityba, duodami tik natūralūs pašarai. Būna, kai ūkiai, siekdami geresnių rezultatų, prileidžia gyvuliams antibiotikų, o Modesto ūkyje kitaip. Nėra nieko dirbtino, viskas ekologiška. Jo ūkyje veršiukai įvairūs – vienas rubuilas, o kitas smulkiau nuaugęs.
Mažiau veikos žiemą
Pavasaris, vasara, ruduo – ūkyje tikras darbymetis. Atsipūsti ūkininkas gali tik žiemą. Jis džiaugėsi savo pasirinkimu tapti jaunuoju ūkininku ir tęsti tėvų ir senelių ūkininkavimo tradicijas.
Dabar visi procesai gerokai lengvesni, įsigyta šėrimo automatinė linija, sutaupo nemažai energijos ir pastangų, gerokai palengvina darbus.
Dirbant ūkyje labai svarbu turėti darnią šeimą – dirbti padeda brolis, tėvai. Todėl samdyti kitų žmonių nereikia, o ir kokybe tokiu būdu esi garantuotas – tikrai žinai, kad viskas padaryta kaip sau.
Pasiteiravus, ar ūkininkas rekomenduotų jauniems žmonėms rinktis ūkininko kelią, Modestas atsakė: „Jei turi idėją, visada reikia ją įgyvendinti. Žinoma, lengvų pinigų nebūna. Kiekvienas verslas pareikalauja darbo ir pastangų. Norint gauti pelno, reikia įdėti ir kapitalo“.