Kaip ir daugelis jaunų žmonių, Tadas, Šakių rajone, Lukšiuose, baigęs mokyklą ieškojo savo pašaukimo. Jaunuolis stojo į tiksliuosius mokslus.
Stebuklų nėra
Būsimasis verslininkas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijavo technologinę matematiką. Tačiau tikslieji mokslai, teorija be praktikos „neužkabino“, tad jaunas vyras iškeliavo laimės ieškoti į užsienį.
Jaunuolis buvo susigundęs vietinių pasakojimais, neva užsienyje yra geriau gyventi, lengviau užsidirbti.
Deja, vyšnias ir apelsinus emigracijoje skynęs vyras neilgai trukus suprato, jog pasaulyje stebuklų nėra. Visur tas pats – viskas priklauso nuo mūsų pačių: ir ten, ir čia, Lietuvoje, reikia dirbti. O savam krašte dirbti ir kurti gerokai mieliau.
Vertino skeptiškai
Jei nori turėti gerą daiktą – pasigamink pats. Ilgainiui vaikinas pradėjo planuoti šlepečių verslo idėją.
Pirmasis siuvimo cechas buvo įsikūręs Tado namuose, jį siuvimo amato mokino sesuo, padėdavo ir mama.
„Negaliu įsivaizduoti savęs dirbančio kitiems, visada žinojau, kad kažką gyvenime kursiu“, – atviravo šlepečių siuvėjas.
Pati pradžia, kaip ir daugeliui verslų, nebuvo labai lengva. Lietuviai, netgi patys artimiausi draugai, kartais būna patys žiauriausi teisėjai, kritikai. Jie nesuprato polėkio gaminti, kurti. O ir siuvimas, ne toks jau vyriškas amatas. Buvo labai daug su pirštu prie smilkinio sukinėjančiųjų.
Žmonės atkalbinėjo, tikino, kad tai nesąmonės, iš to pragyventi nepavyks. Kuriozas tas, kad po 3-4 metų visi tie pesimistai nuomonę pakeitė kardinaliai ir teigė,kad man tiesiog pasisekė,bet sėkmės nebūna be sunkaus darbo. Dabar Tadas džiaugiasi anuomet nepasidavęs aplinkinių spaudimui, ir su užsispyrimu laikęsis užsibrėžtos krypties.
Buvusioje mokykloje aktų salėje
Ilgus metus šlepetes, kartu su savo sesers bei mamos pagalba, siuvęs namuose, vyras suprato, kad plečiantis užsakymų srautui, būtinos naujos patalpos.
Ilgai jų ieškoti nereikėjo, mat situaciją padiktavo nykstantys Lietuvos kaimai. Tadas savo šlepečių siuvimo cechą įkūrė unikaliose patalpose. Jam pavyko įsigyti buvusios Plynių kaimo mokyklos aktų salės patalpas. Plėtra buvo neįtikėtina, 17 kvadratinių metrų kambarėlį pakeitė erdvios daugiau nei 100 kvadratinių metrų patalpos.
Be abejo, jos buvo apleistos, teko pasiraitoti rankoves ir imtis remonto darbų. Išvedžioti elektrą, tinkuoti sienas, sustatyti visą siuvimo įrangą, siuvinėjimo mašinas.
„Smagiausia yra tai, kad žinai, jog savo rankomis viskas įrengta“, – sako meistras.
Na, o labiausiai jo širdį džiugina, kad jo ceche užgimsta unikalaus dizaino ir tik to žmogaus kojai pritaikytos šlepetės.
Tadas didžiuojasi jas siuvęs netgi pačiam Arvydui Saboniui, kuriam reikėjo 54 dydžio. Tenka gaminti ir iš kupranugario vilnos bei iš natūralaus kailio pagal individualų užsakymą, bei patinusioms kojoms, todėl jo darbas labai atsakingas. Svarbu, kad šlepetė nespaustų, koja būtų lyg pataluose.
Keliauja po visą pasaulį
Dabar Tadas į muges nebevažiuoja, jis jau įkūrė mažąją bendriją „Šlepetija“. Daug dėmesio skiria elektroninės parduotuvės plėtrai, gamybos cecho modernizavimui.
Šakių rajone pagaminta produkcija keliauja po visą Lietuvą, žmonės ieško dovanų, siunčia Tadui pačių sukurtus užrašus, kuriuos norėtų matyti ant dovanojamų šlepečių savo artimiesiems. Gaminius teko siųsti ir į Australiją, Švediją, Norvegiją, šlepetės keliauja ir po kitas Europos šalis.
Kompiuteriu sukurti ir sumaketuoti unikalų užrašą nėra sunku. Vėliau jis siuvinėjamas ant ne pasiūtos šlepetės. Specialios įrangos bei įgūdžių reikia, kad tai pavyktų perkelti ant odos.
Teiravomės, ar verslus vyras neplanuoja plėsti savo asortimento, siūti ne vien šlepetes? Verslininkas plėtrą planuoja tik šlepečių gamybos srityje.
Sėkmės paslaptis
Pasiteiravus, kur slypi verslo sėkmė, Zanavykijos šlepečių magnatas juokiasi: „Mano nuomone, sėkmė yra nesėkmių pasekmė“.
Anot jo, sunkiausia versle yra žengti pirmąjį žingsnį, o vėliau, kai viskas įsisuka, tiesiog tenka judėti pasroviui, nėra laiko galvoti apie nesėkmes. Susidūrus su situaciją, ją sprendi.
Vasara tik truputį laisvesnis periodas gamintojui, nes sezoniškumas atneša ir savo iššūkių, šlepečių asortimentą pildo ir specialiai vasarai kuriamos lininės, vėsinančios pėdą šlepetės, tačiau tenka ruošis rudeniu bei žiemai, tad darbo nestinga ir šiltuoju metų laiku, nes tuomet kuriamos naujos šlepetės, bei tobulinamos jau esamos.
O nuo rudens tenka dirbti ilgas valandas, netgi iki pat gruodžio 31 d. Šlepetes užsako įmonės savo kolektyvams, jos yra paklausi kalėdinė, gimtadienių dovana. Žmonės linksmina savo tėvus jubiliejų proga parašydami gerą nuotaiką keliančius užrašus, ar jaunimas užsisako sau ir draugams su populiariais paveikslėliai, frazėmis.
„Versle niekada nežinai, kas gali nutikti kitą dieną, tad visada turi būti pasiruošęs priimti naujus sprendimus bei iššūkius, niekas nesako, kad tai lengva, bet verta“, – sako savitą verslo nišą užėmęs vyras.