Klaipėdoje – saulėta rudens diena. Sėdame į uostamiestyje pagamintą pirmąjį elektrinį autobusą ir išbandome, kaip tyliai ir stabiliai jis suka Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) gatvėmis. Nors kol kas „Dancer“ elektrinius autobusus kurianti įmonė „Vėjo projektai“ tokių autobusų pagamino tik tris, ateities planuose – didelės užmačios. Šalia įsikūrusios įmonės laboratorijos jau išlyginta teritorija ateities gamyklai, kuri leistų kasdien surinkti po vieną autobusą arba 365 per metus.
Išbandyti patirtį važiuojant elektriniu autobusu pakviečia įmonės komunikacijos atstovas Kristinas Taukačikas, kuris tyliai riedant ateities transporto priemonei prasitaria apie tai, kokiu modeliu žada dirbti ateityje.
Bando išspręsti problemas
„Supratome, kad sukūrėme ne autobusą, o paslaugą, todėl pačių autobusų nepardavinėsime“, – sako jis.
Įprastai savivaldybių įmonėms įsigijus transporto priemones, pačioms bendrovėms tenka rūpintis ir autobuso priežiūra, taisymu. Tai pareikalauja ne tik papildomų žmogiškų resursų, bet ir lėšų.
„Su elektriniais autobusais yra tam tikra bėda: jie turi nuvažiuojamų kilometrų ribą, todėl vienas iš pagrindinių klausimų ir būna – kiek autobusas gali nuvažiuoti su įkrauta baterija. Todėl mes pagalvojome, kad reikia spręsti šią problemą, o tai nusprendėme padaryti tokiu būdu – mes statome įkrovimo stotelę, kuri leidžia greitai įkrauti bateriją. Taigi, maršrutui įkrauti autobusą reikėtų 4–5 minučių“, – pasakojo K. Taukačikas.
Dar viena problema, su kuria susidurtų viešojo transporto vykdytojai – įkrovimo stotelės, kurias reikėtų patiems įsirengti ir prižiūrėti, o tai taip pat kainuoja nemažai. Autobusus gaminanti įmonė šiuos kaštus prisiimtu sau, siūlydama ne pirkti patį autobusą, o paslaugą.
„Siūlydami paslaugą, o ne pardavinėdami autobusus išspręsime dar vieną bėdą – pats elektrinis autobusas yra brangus pirkinys, tačiau jo kuras beveik nieko nekainuoja, todėl siūlydami elektrinio autobuso paslaugos kainą už kilometrą, savivaldybių įmonėms nereikės turėti didelių sumų iškart autobusams įsigyti“, – tęsė pašnekovas.
Taigi, nauju verslo planu norima sumažinti galimą galvos skausmą dėl viešojo transporto paslaugas siūlančių operacijų autobusų parko.
„Dar tik nesugalvojome kaip daryti su autobuso plovimu ir ar siūlyti savo vairuotojus“, – šypsojosi K. Taukačikas. – Tokia paslauga mes užtikrintume, kad pačioms viešąjį transportą siūlančioms įmonėms nereikėtų autobusų remontuoti, keisti padangų ir panašiai“.
Kad prižiūrėti nenutraukiamą paslaugos teikimą įmonė „Dancer Bus“ jau dabar suplanavę nuotolinę autobusų stebėjimo sistemą, kuri leis matyti visas autobuso gyvybines vietas: durų pozicija, baterijos lygis, jos temperatūra ir pan.
Stebi lūžį
Nors elektriniai autobusai kol kas kaina negali nusileisti įprastiniams dyzeliu varomiems autobusams, K. Taukačikas stebi, kad šiuo metu kaip tik vyksta lūžis rinkoje, kai sudėjus transporto priemonės kainą ir jam važiuoti reikalingos energijos – degalų ar elektros – kainą, elektriniai autobusai tampa labiau patrauklesni viešojo transporto paslaugų teikėjams.
Be to, tikima, kad elektriniai autobusai gali prisidėti ir prie tvaresnio požiūrio į viešąjį transportą.
„15 metų pravažinėjęs autobusas kelia naują galvos skausmą operatoriui – ką su juo daryti, kai jis jau nusidėvėjęs, ar jį dar kas pirks. Mes siūlysime mokėti už nuvažiuotą kilometrą, o vėliau, kai elektrinis autobusas nusidėvės, viską perdirbsime. Turime idėją ir kur kėbulą panaudoti“, – prasitarė pašnekovas.
Pats autobuso kėbulas pagamintas jau iš perdirbto plastiko, o prie jo savo rankomis prisideda ir įmonės „Marex“, gaminančios prabangius katerius, darbuotojų rankos.
Nors „Dancer Bus“ masine autobusų gamyba dar neužsiima, K. Taukačikas kartu tiki, kad plėtojant šį didelių investicijų reikalaujantį verslą paskatinamas dar vienas pokytis – Klaipėdos LEZ formuojasi transporto priemonių sektoriaus įmonių klasteris.
Kada važinėsime vien elektriniais autobusais?
Apie transportų elektrifikaciją kalbama jau ne vienerius metus, tačiau tiek elektromobilių, tiek elektrinių autobusų skaičius viešajame transporte auga lėtokai. Visgi pašnekovas tiki, kad didesnis progresas įvyks, o prie to prisidės ir Europos Sąjungos politika.
„Rinkos tendencijose man patinka vienas dalykas: kasmet išleidžiama kokia rimta studija, prognozuojanti elektrinių autobusų bumą, tačiau kaip jo nėra, taip nėra. Tačiau kasmet prognozės būna vis geresnės ir numatomas augimas didesnis. Tikėtina, kad bumo dar nėra dėl technologinio klausimo, bet lūžis tikrai įvyks. Klausimas tik tas, kiek dar reikia moralinio lūžio visuomenėje, pokyčio viešųjų pirkimų sistemoje, operatorių gero nusiteikimo, protingo ES paramos skirstymo“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Pasiteiravus, kas šiuo metu yra pagrindiniai stabdžiai, neleidžiantys elektriniams autobusams įsigalėti viešajame transporte, K. Taukačikas pirmiausiai paminėjo pradinė tokio autobuso įsigijimo kaina. Organizuojant viešuosius pirkimus kaina būna vienas iš sprendimą įsigyti lemiančių veiksnių, kuris šiuo metu elektriniams autobusams dar nepalankus.
Be to, pašnekovo nuomone, prie to prisideda ir ES paramos skirstymas žalesniam viešajam transportui, kur tarp žalesnių transporto priemonių patenka ir autobusai su vidaus degimo varikliais.
„Todėl mums būtų svarbu, kad ekologiškam transportui skirta subsidija būtų naudojama nulinės emisijos transportui“, – akcentavo jis.
Optimizmo nepraranda
Nors „Dancer Bus“ kol kas įsiveržti kaip viesului į viešąjį transportą sąlygų nėra, visgi laukiama ateityje įvyksiančio lūžio. Ne tik laukiama, bet ir ruošiamasi.
Šalia eksperimentinės elektrinių autobusų gamyklos laboratorijos jau išlygintas laukas naujai gamyklai.
Kol laboratorijoje užsiimama autobusų inovacijomis ir kuriamos eksperimentinės serijos, šalia esančioje teritorijoje jau suplanuota nauja gamykla.
Su turimomis patalpomis Klaipėdos LEZ įmonė gali per metus surinkti apie 90 elektrinių autobusų. Tuo metu nauja gamykla leistų kasdien pagaminti po vieną.
„Nors pritrauktas investicijas skaičiuojame milijonas, dalis investuotojų dėl Covid-19 atideda planuotas investicijas, todėl ES ir Lietuvos žalio kurso politika mums tampa ypač aktuali“, – teigė K. Taukačikas.