Neatsiliekame nuo Europos
„Inovacija – konkurencingumo variklis, kuris asocijuojasi su didesne pridėtine verte įmonei. Skaičiuojant, ar įmonė pastaraisiais metais buvo pažangi, pirmas vertinamas požymis – ar yra naujas produktas rinkoje, t. y. išleista kažkas naujo. Jei įmonė šiuolaikiniame pasaulyje nesukuria naujo produkto ar inovacijos kasmet ar bent jau kas du metus, tai konkurencingumo prasme ji gali konkuruoti tik žemesniais kaštais, kaina, bet ne pridėtine verte“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.
Vis tik, pasak K. Šetkaus, inovacijų supratimas Lietuvoje vis dar miglotas, mat nemažai žmonių jas įsivaizduoja tik kaip išskirtinius technologinius produktus ar sprendimus. Iš tikrųjų inovacijos gali būti netechnologinės, pavyzdžiui, rinkodaros sprendimai. „Lietuva Europoje pirmauja pagal netechnologinių inovacijų diegimą – jų diegiame net 1,73 karto daugiau nei Europa“, – teigia K. Šetkus.
Pasak MITA direktoriaus, remiantis įmonių inovatyvumo, prisitaikymo prie naujų vartotojų poreikių vidurkiu, verslas Lietuvoje tikrai inovatyvus: „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net 46,6 proc. visų įmonių save priskiria prie inovatyvių verslų, kai tuo tarpu Europos vidurkis – apie 53 proc. Turint galvoje galimą paklaidą dėl vyraujančio klaidingo požiūrio į inovacijas, mes tikriausiai net viršijame šį vidurkį“.
Kaip teigia K. Šetkus, vienintelė problema, susijusi su Lietuvos pažanga diegiant inovacijas, – nedidelis verslo banginių, t. y. – didelių inovatyvių įmonių, skaičius šalyje. „Europoje daugiausiai investuoja labai didelės įmonės. Tuo tarpu Lietuvoje, žvelgiant į didžiųjų įmonių dešimtuką, pavyzdžiui, energetikos ir naftos kompanijos inovacijoms neskiria nieko arba tik tiek, kiek reikia nusipirkti kažkokiems įrenginiams“, – tikina K. Šetkus.
To priežastys, kaip teigia pašnekovas, gali būti įvairios: vadovų nenoras investuoti, konservatyvi didžiosios pramonės struktūra, šiuo metu esančios palankios verslo sąlygos ir pan. Yra žinoma, kad dažniausiai į inovacijas atsisukama tada, kai rinkoje egzistuoja tam tikri iššūkiai, kuriuos reikia spręsti.
NT sektoriuje – naujausų technologijų ir tvarumo poreikis
„M.M.M. projektų“ valdybos pirmininkė Diana Dominienė sutinka, kad inovacijos stiprina įmonės konkurencinį pranašumą. „Mums, vystytojams, iš dalies yra lengviau žengti koja kojon su technologiniu proveržiu, nes kiekvieno naujo pastato statyba suteikia progą peržiūrėti, kas naujo yra rinkoje ir ką galima įdiegti. Kiekvienas naujas pastatas tampa inovacijų laboratorija“ , – įsitikinusi įmonės atstovė.
Pasak D. Dominienės, kokybiškiausi Vilniaus administraciniai pastatai neatsilieka, o kai kuriais sprendiniais ir lenkia analogiškus pastatus Europoje ar net pasaulyje. „Mūsų šalyje pastatų energinio efektyvumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Tai skatina statytojus investuoti į pažangiausias technologijas, užtikrinančias šiuos reikalavimus“, – tikina pašnekovė.
Kalbėdama apie konkrečias inovacijas, nekilnojamojo turto projektavimo srityje „M.M.M. projektų“ atstovė išskiria programinės įrangos naujoves – virtualią realybę, 3D pastatų projektavimą. Tuo tarpu pastatų eksploatavimo stadijoje ir jų valdyme diegiamos šios inovacijos, pvz., skatinamas dalijimasis automobiliais, per BMS sistemas kontroliuojamos komunalinės sąnaudos.
„Lietuvos NT plėtros sektoriuje dabar „ant bangos“ į tvarumą orientuotos inovacijos: saulės baterijos, geoterminis šildymas, lietaus vandens panaudojimas, žali stogai ir pan. Didmiesčiuose vyksta tyli transporto revoliucija – sparčiai vystoma dviračių ir elektromobilių infrastruktūra. Į tai atsižvelgiant projektuojami ir pastatai: įrengiamos elektromobilių įkrovos vietos, dušai ir persirengimo kambariai tiems, kurie į darbą atvažiuoja dviračiais“, – pasakoja D. Dominienė.
Tekstilės pramonėje – aplinkai nekenksmingos medžiagos
Įmonė „Utenos trikotažas“ savo veiklą vysto vienoje labiausiai užterštų pramonės šakų – tekstilės pramonėje. Reaguodama į pasaulines tendencijas – augantį susirūpinimą aplinkosauga, pastaraisiais metais bendrovė sukūrė inovatyvias medžiagas su sojos, imbiero, mėtų ir kavos tirščių pluoštais. Būtent už šias inovacijas šalies gyventojai įmonę nominavo DELFI iniciatyvoje „Atsakingas požiūris“.
Pasak bendrovės inovacijų ir medžiagų gamybos direktorės Ingos Prievelienės, nuo 2012 m. bendrovės strategija yra nukreipta į aukštesnės pridėtinės vertės, aplinkai nekenksmingos aukštos kokybės produkcijos gamybą, todėl bendrovės prioritetu ir tapo natūralūs, gamtoje suyrantys, neigiamo poveikio aplinkai nepaliekantys organiniai pluoštai.
Viena naujausių įmonės inovacijų – medžiaga su mėtos pluoštu, kuris ne tik draugiškas aplinkai, bet ir pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis, apsaugo kūną nuo perkaitimo ar sušalimo, nesiglamžo. Bene didžiausios sėkmės sulaukė medžiaga su sojos pluoštu. Speciali drabužių kolekcija su šiuo pluoštu atvėrė duris į prestižinius prekybos centrus visame pasaulyje – nuo Prancūzijos iki Japonijos.
„Sojos baltymo pluoštui išgauti naudojami sojos pupelių lukštai ir maisto pramonės atliekos. Kitaip tariant, šios verpalo dalies gamybai jokios žaliavos specialiai nėra auginamos, o tai yra geroji žinia visai tekstilės pramonei, kurios žaliavų auginimas paprastai pareikalauja daug gamtinių resursų, vandens, naudojami dideli kiekiai pesticidų“, – pasakoja I. Prievelienė.
Modernių, gamtą ir aplinką tausojančių gamybos paslaugų paklausa sparčiai auga visame pasaulyje. Tvarūs sprendimai ir naujų technologijų panaudojimas yra tai, kas padeda stiprinti konkurencinį pranašumą ir į ką orientuojasi sėkmingai verslą vystantys užsakovai. Atsižvelgiant į tai, „Utenos trikotažas“ investuoja ne tik į naujas technologijas, įrangą, programinių valdymo sistemų modernizavimą, bet ir daug dėmesio skiria kompetencijų stiprinimui tyrimų ir naujų medžiagų vystymo srityse.