Istorijos pradžia su turkiškais kilimais
Paklausta, kada jai gimė idėja kurti gaminius ne iš ko kito, o iš lietuviškuose ežeruose augančių meldų, Vaida prisipažįsta, kad dėl pandemijos sulėtėjus gyvenimui ir pati apie tai susimąstė. „Gijos pradžią aptikau savo paauglystėje. Anuomet buvo labai populiarūs turkiški kilimai, tačiau jau tada mano paaugliška uoslė sakė, kad visa tai man svetima. Pradėjau galvoti, kokia danga man būtų sava, ant kokios man būtų gera būti. Supratau, kad man norisi jaukių ir natūralių pluoštų“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Užsimezgusią idėją ji visgi padėjo į stalčių ir nuėjo studijuoti kultūrinės antropologijos, vėliau leidosi į daugybę ekspedicijų, o galiausiai pradėjo kurti keramikos dirbinius. Bet tuomet atėjo 2008 m. ekonominė krizė. Kaip pati savo, žmonėms rūpėjo užsidengti stogus, o ne puošti namus sieninėmis mozaikomis, kurias tuo metu kūrė Vaida. Prasidėjusi kūrybinė pauzė pasufleravo, kad tam tikras gyvenimo etapas menininkės gyvenime baigėsi.
„Tada mano gyvenime nutiko neįtikėtinai daug nuostabių atsitiktinumų. Vienas jų atkeliavo iš mano brolio, kuris yra muzikantas. Klajodamas po pasaulį jis man vis siųsdavo architektūros žurnalų iškarpas. Vienoje jų aptikau pasakojimą, kaip Didžiojoje Britanijoje baldų restauratoriai savo darbe naudoja meldus ir kad jie rengia kūrybines dirbtuves. Nedelsdama susipakavau kuprinę ir iškeliavau pas juos“, – apie naujo kūrybinio etapo pradžią pasakoja V. Vaitkė.
Tačiau darbo su keramika patirties turinčią menininkę kūrybinių dirbtuvių organizatoriai netrukus paleido namo pasakę, kad jai, turinčiai darbo su keramika patirties, nebėra ką čia veikti. Patarė jai grįžti namo ir tiesiog pradėti kurti. „Išvažiavau gyventi į pajūrį prie Latvijos sienos, kur daug gamtos ir vandens, įsibridau į ežerą ir pradėjau. Aplinkiniai iš manęs juokėsi, sakė, kad pažaisiu ir praeis. Bet, kaip matote, iki šiol nepraėjo“, – kalbėdamasi su portalu Delfi.lt pasakojo kūrybininkė.
Tvarumas atėjo iš vidaus
Paklausta, ar tvaraus verslo idėja gimė natūraliai, pašnekovė nusijuokė, kad gyvenant sulindus į gamtą ir įsibridus į ežerą, kurti verslo strategijų ir galvoti apie tvarumą ar kitokias misijas – nebereikia. „Kadangi braidant ežere man svarbu nesusipjaustyti kojų, kiekvieną pavasarį ežero pakrantėse renku šiukšles. Nelaikau to jokiu žygdarbiu, tiesiog toks mano gyvenimas. Susiformavo tokia visuma, kad nebeskiriu, kur prasideda darbas, o kur – gyvenimas. Tikrai negalvoju apie verslą ar jo tvarumą, mano tiesiog toks gyvenimo būdas“, – patikina Vaida.
Pasak jos, giluminis savęs pajautimas neišvengiamai suskambėjo ir moterį supančiuose žmonėse. Pašnekovė džiaugiasi, kad jos pirkėjai yra labai sąmoningi žmonės. Vaida tiki, kad vertybiškai panašūs žmonės traukia vieni kitus.
„Taip pat pajutau, kad mano klientai yra lėtai bręstantys. Kuomet parodose prie mano stendo ateidavo pirkėjai, visuomet pasiūlydavau jiems dar pasivaikščioti, pagalvoti. Žinojau, kad, jei tikrai norės gaminio, grįš. Tad tie žmonės, kurie iki šiol brendo, būtent šiais metais, per pandemiją, pradėjo užsisakinėti daiktus būtent namams – pufus, demblius, daiktadėžes. Ilgiau pabuvę namuose jie suprato, kad savo aplinkoje nori turėti jaukius ir tikrus daiktus“, – apie pasikeitusius pirkėjų įpročius pasakoja V. Vaitkė.
Anksčiau daugiausiai gaminių siųsdavusi į užsienį kūrėja džiaugiasi, kad vis daugiau užsakymų sulaukia iš Lietuvos. Ji įsitikinusi, kad lietuviai pradeda vis labiau vertinti natūralias medžiagas ir jiems tampa svarbu, kokius daiktus įsigyja.
Kaip gimsta gaminiai iš meldų
Paprašyta pasidalinti, kaip mūsų ežeruose augantys meldai virsta per pasaulį išsibarsčiusius namus puošiančiais gaminiais ar aksesuarais, Vaida pasakoja, kad viskas prasideda vasarai persiritus į antrą pusę. „Tuomet aš brendu į ežerą, nupjaunu meldus ir, saugodama juos nuo lietaus, džiovinu lauke. Po savaitės perkeliu juos į specialią džiovyklą, kur meldai saugomi iki žiemos. Per vasarą prisirenku iki 70 glėbių meldų, kurie vėliau perrūšiuojami pagal storį ir minkštumą, nes skirtingiems gaminiams – skirtingi meldai. O tada iš atsirinktų meldų pinu šimtus metrų virvės, kuri naudojama kuriant gaminius“, – apie proceso ypatybės kalba pašnekovė.
Siuvimo iš šių virvių proceso metu yra naudojamos didelės adatos ir rankų apsaugos, viskas daroma lėtai ir skambant gerai muzikai. Kadangi gaminant kūrinius naudojama ir natūrali oda, Vaida sako mėgstanti improvizuoti atsižvelgdama į odos ypatumus. „Vienodų darbų pas mane beveik nebūna, nes nuolat keičiasi medžiagos, kurias naudoju. Be odos, naudoju dar ir brezentą bei žalvario detales“, – pasakoja V. Vitkė.
Pokalbiui einant į pabaigą, visus, kurie perskaitys jos istoriją, Vaida ragina įsiklausyti į save ir drąsiai eiti pasirinktu keliu. Tada, pasak kūrėjos, visos aplinkybės neįtikėtinai pasitarnaus išsikeltam tikslui ir nereikės jokių pridėtinių pastangų, kad atsidurtume ten, kur norime ir būtume įdomūs kitiems žmonėms.