Nuo tarptautinės iki chuliganiškos patirties
Šis jaunas žmogus jau spėjo sukaupti didelį patirties bagažą – būta „British American Tobacco“ – didžiulės tarptautinės tabako bendrovės, o vėliau – ne mažiau įspūdingų patirčių davusios chuliganiškosios „Tele2“.
Darbas „British American Tobacco“ kompanijoje jam suteikė galimybę įgyti tarptautinės patirties, nes be Lietuvos jam teko ne vienerius metus praleisti ir Suomijoje, ir Latvijoje.
„Buvo labai platus spektras įvairių pozicijų, atsakomybių, plačios geografijos, – kalba pašnekovas. – Tai buvo daug tarptautinės aplinkos, skirtingų kultūrų žmonių, skirtingų suvokimų, skirtingo bendradarbiavimo – visa tai davė neįkainojamos naudos.“
Tiesa, tai nebuvo T. Burovo karjeros startas, nes po studijų Kauno technikos universitete jis darbavosi vienoje Kauno prekybinėje įmonėje. „Ten įgijau pardavėjo patirties, tačiau darbas „British American Tobacco“ jau buvo visai kas kita – tarptautinio lygio organizacijos patirtis. O štai „Tele2“ buvo puiki mokykla, universitetas ir kas tiktai nori – tai buvo nuostabi vieta pasireikšti fantazijai. Sakyčiau, kad ten buvo neribotų galimybių terpė, nes, kuo gi skiriasi trys mobilaus ryšio bendrovės – tik savo įvaizdžiu, paslaugomis ir technologijomis jos yra visiškai identiškos. Jos tiekia mobilų ryšį, pardavinėja tuos pačius telefonus ir viskas priklauso tik nuo to, koks yra įmonės charakteris, įvaizdis ir komunikacinė kalba. Todėl rinkodara yra variklis, nes nuo to daug kas prasideda ir „užsiveda“. „Tele2“ šiuo klausimu buvo tikri chuliganai“, – apie ankstesnes darbo patirtis kalba telekomunikacijų bendrovės „Cgates“ vadovu tapęs pašnekovas.
Į „Cgates“ jis atėjo šiai įmonei pradėjus vadovauti buvusiam „Tele2“ komercijos vadovui Petrui Kirdeikai. „Buvau jo komandos narys, jis mane ir pasikvietė. Tapau komercijos vadovu, bet, įvykus įvairiems pokyčiams, įgijau akcininkų pasitikėjimą, kurie ir pasiūlė man perimti įmonės vairą“, – apie naują posūkį karjeroje pasakoja pašnekovas.
Tomas juokiasi, kad visuose darbuose jo karjera tęsėsi po penkerius metus, tik štai paskutinė darbovietė yra išimtis – čia jis jau skaičiuoja šešerius metus.
Laukinių vakarų patirtis
Pasak T. Burovo, anksčiau televizija buvo tarsi namų ūkio ašis, viena pagrindinių paslaugų ir pramogų. Iš pradžių „Cgates“ buvo tik Vilniaus, dar tiksliau – tam tikrų sostinės gyvenamųjų rajonų kabelinės televizijos operatorius. Laikui bėgant, į paslaugų krepšelį buvo įtraukta nauja, tuo metu prabangi paslauga – internetas. Kad suspėtų su šiuo poreikiu, operatoriai turėjo investuoti į naujus tinklus ir technologijas – vieni tai padarė anksčiau, kiti – vėliau, vieni sėkmingiau, kiti – ne taip sėkmingai.
Vadovo gyvenime yra pasitaikę ir laukinius vakarus primenančių istorijų. Ir tai ne iš tolimos praeities, bet iš „Cgates“ laikų.
„Įmonė yra nuolatinio augimo ir transformacijos procese. „Cgates“ auga dviem būdais – įsigijimų ir organiniu keliu. Vienas iš tų kelių yra mažesnių operatorių įsigijimas bei jų integravimas. Galima įsivaizduoti, kad, įsigyjant regioninius nedidelius operatorius, susiduriama su kitokia kultūra, skirtingais klientų įpročiais, kitokiomis technologijomis. Ir jos nebūtinai yra pačios naujausios. Vykstant tai integracijai, tame augimo kelyje nutinka įvairiausių dalykų“, – neslepia „Cgates“ vadovas.
Anot T. Burovo, kai tam tikro mikrorajono operatorius per pakankamai trumpą laiką užauga iki antro pagal dydį Lietuvoje, be abejo pačioje organizacijoje įvyksta įvairių virsmų.
„Toks greitas augimas sukuria įvairių situacijų, kurias reikia suvaldyti. Tai ir nuolatinis kitų įmonių darbuotojų atėjimas, bendros kultūros kūrimas, klientų subūrimas ir vis didėjantis jų ratas. Nutinka įvairiausių situacijų ir visas jas reikia suvaldyti“, – teigia įmonės vadovas.
Jis neslepia, kad tuomet, kai prieš šešerius metus prisijungė prie „Cgates“, tas virsmas, bendravimas su klientu tikrai nebuvo toks, koks yra pasiektas dabar.
„Neslėpsiu, bet tuo metu kliento pasitenkinimas mūsų teikiamomis paslaugomis buvo „minusinis“. Prisimenu atvejus, kai, man tik pradėjus dirbti, Klientų aptarnavimo centre dirbantys konsultantai rėmėsi paprasta logika – jei klientas ant tavęs šaukia, reikia šaukti atgal. Dabar toks elgesys sunkiai įsivaizduojamas. Į paslaugų kokybės gerinimą bei nenutrūkstamo veikimo užtikrinimą per pastaruosius trejus metus investavome daugiau kaip 20 mln. eurų ir dabar stebime kardinaliai pagerėjusį „Cgates“ klientų vertinimą“, – sako vadovas.
Viskam buvo pasiruošta
Tomas sako, kad visą tą laiką, kol dirba su „Cgates“, su savo komanda labai aiškiai apsibrėžė, ką nori padaryti ir kokio lygio įmone ji turi tapti.
„Buvo padarytos investicijos į technologijas, į paslaugų kokybės gerinimą. O tai mums labai puikiai padėjo pandemijos metu, nes mūsų paslaugų vartojimas stipriai išaugo, – pastebi pašnekovas. – Mes laiku ir vietoje tam pasiruošėme ir, net nenujausdami, iki tol laiku susitvarkėme savo technologinę bazę. Todėl nebuvo jokios staigmenos, kad negalėtume susidoroti su išaugusiu interneto srautu arba didesniu televizijos vartojimu. Viskam buvo pasiruošta, viskas puikiai veikė ir todėl galėjome užtikrinti labai kokybiškas paslaugas. Klientas tiesiog turi naudotis paslaugomis ir mėgautis tuo – jam niekas kitas neturi rūpėti. Kaip sakau, geriausios telekomunikacijų paslaugos yra tos, kurių tu nejauti ir kurios tiesiog veikia.“
Nuogaliai ir naujos kartos televizija
T. Burovas pasidžiaugė, kad jų komanda pati pirmoji Lietuvoje pristatė naujos kartos televiziją „Cgates TV“.
„Ji yra „Android“ operacinės sistemos pagrindu pagamintas televizinis produktas, kuris iš esmės keičia vartojimo įprotį, – pasakoja vadovas. – Nesvarbu, ar turinys ateina iš kanalų, vaizdo bibliotekų, kino festivalių, muziejų ar pan., visa tai yra bendroje platformoje, kuri vartotojui vizualiai ir labai aiškiai pateikiama. Ir visa tai galima vartoti visuose ekranuose – ten, kur ir kada patogiausia.“
Pasak Tomo, toks buvo ką tik pasibaigusiems metams užsibrėžtas tikslas, kurį įmonei pavyko įgyvendinti: „Siekėme, kad naujos kartos televizija suteiktų žmogui galimybę matyti, ką jis nori ir kada nori. Ir mums tai pavyko padaryti. Metų gale ji buvo pristatyta su ryškia reklamine kampanija, nes, turbūt, nė vienam nepraslydo pro akis miestuose kabantys nuogalių plakatai.“
Tomas neslepia, kad toji reklama sulaukė rezonanso, nes toks ir buvo tikslas – viską pristatyti ryškiai, garsiai, įdomiai ir nekasdieniškai. „Bendradarbiavome su garsiu reklamos fotografu, kuris sukūrė tokius kadrus, kurie nepaliko abejingų. Buvo įvairių nuomonių ir atgarsių, tačiau buvo daugiau susižavėjimo nei kritikos“, – patikino pašnekovas.
Jo žodžiais, pozityvi žinutė buvo labiau pastebėta, negu tai, kad kažkam kėlė nerimą nuogo žmogaus kūnas.
„Galima diskutuoti, ar nuogybė yra menas, ar priemonė iššaukti tam tikrą reakciją, – svarsto vadovas. – Tokiu atveju sakau: „Pasižiūrėkime į meno pasaulį“. Kai gatvėje, stende galima pamatyti nuogo žmogaus fragmentą ir kai kuriems žmonėms tai kelia keistų reakcijų, tai įdomu, ką jie galvoja, vaikščiodami po Luvro muziejų, kuriame nuogybių yra labai daug ir jos labai atviros. Reklamos tikslas yra nunešti žinutę, kad žmogus ją išgirstų, pamatytų ir išbandytų mūsų naują televizinį pasiūlymą – tai pavyko.“
Muziejus ir filharmonija – viename ekrane
„Esame pirmieji, kurie integravo ir atvežė į Lietuvą visą jos turinį. Vienas iš pasirinkimų, be abejo, buvo tai, kad „Megogo“ savo turinio bibliotekoje turi labai daug filmų, kurie įgarsinti lietuvių ir rusų kalbomis – iš savo klientų dažnai girdime, kad dalies kanalų turinio jie nežiūri tik dėl to, kad nemoka anglų kalbos. Kadangi „Megogo“ turi apie 5 tūkst. įvairių šalių, žanrų ir senumo filmų, kurie išversti į anglų, lietuvių bei rusų kalbas, didžiai daliai Lietuvos gyventojų tai yra patogi turinio platforma“, – sako jis.
T. Burovas pasidžiaugė, ir tuo, kad jo vadovaujama kompanija pirmoji Lietuvoje į televizijos ekranus atnešė muziejų.
„Bendradarbiaujame su MO muziejumi ir labai ta draugyste džiaugiamės, – sako jis. – Dabar MO muziejaus turinys yra prieinamas visiems Lietuvos gyventojams, net ir tiems, kurie negali atvykti į Vilnių. Atsisėdę patogiai namuose prie televizijos ekranų jie gali peržiūrėti parodas, kurias komentuoja šių parodų kuratoriai. Jie pasakoja tokias istorijas, kad, net nuėjęs į MO muziejų, ne visada jas išgirsi. Yra daugybė interviu su menininkais, įvairiais įdomiais žmonėmis. Man ir pačiam tai labai įdomu, nes buvo parodų, kurios man labai patiko, bet jų dabar paprasčiausiai nebėra, o aš galiu bet kada atsisėsti ir dar kartą peržiūrėti tai, kas buvo prieš kokius metus. „Cgates“ yra pirmieji, kurie pandemijos metu į televizijos ekranus atnešė ir išskirtinį filharmonijos muzikinį turinį, tad televizija šiais laikais yra kur kas daugiau nei anksčiau“
Pasak pašnekovo, bendradarbiavimas tiek su MO muziejumi, tiek su filharmonija vyksta partnerystės principu ir klientui tas turinys papildomai nekainuoja.
Laisvalaikis pasikeitė
Pasak T. Burovo, taip jau likimas lėmė, kad „Cgates TV“ paleidimas sutapo su pandemija.
„Bet per pandemiją aiškiai pamatėme, kiek tas turinys įgavo svarbos žmonėms, nes laisvalaikis išties pasikeitė. Manau, kad per tuos du pandemijos metus mes išmokome šiek tiek kitaip gyventi, kitaip pramogauti, kitaip vartoti turinį“, – įsitikinęs pokalbininkas.
Jis prognozuoja, kad, žvelgiant į ateitį, ekranas namuose taps toks universalus, kad jame galėsime pamatyti kitokius dalykus, nei anksčiau buvome įpratę: „Tam tikrų dalykų atėjimas į ekraną lemia tai, kad mūsų pramogos ir laisvalaikis kai kuriais gyvenimo atvejais turi būti saugesni – juk namai dabar saugiausia mūsų aplinka. Be abejo, situacijai pasikeitus, mes vėl galėsime grįžti į muziejus, kino teatrus, bet visada gerai turėti alternatyvą tai daryti ir namuose.“
Tomas pastebi, kaip pastaruoju metu viskas evoliucionuoja ir televizorius tampa ta vieta, kur galima atrasti vis daugiau įvairaus turinio.
Į gylį ir į plotį
Paklaustas apie šių metų užmojus, vadovas patikino, kad jo vadovaujama komanda ir toliau neketina sustoti. Priešingai, ketina tobulinti, didinti ir plėsti įvairaus turinio prieinamumą.
„Dabar turime atitinkamą platformą, televizinį produktą, kuris leidžia lengvai ir greitai integruoti naujus turinio šaltinius. Tad, be abejo, vyks šios srities tobulinimas, tačiau turint sukurtą naują produktą, norima, kad kuo daugiau klientų tai išbandytų. Laukia didelis darbas į gylį ir plotį, kad klientas apie tai sužinotų“, – sako jis.
T. Burovas pasidžiaugė, kad jie esą vieni iš fiksuoto interneto operatorių ir pirmasis operatorius Lietuvoje, kurio tiekiamo interneto minimalus greitis yra 200 megabitų per sekundę.
Kiek mažesnę pyrago dalį už šios rinkos lyderius „Telia“ atsiriekusios įmonės „Cgates“ vadovas patikina, kad nėra ambicijos viską padaryti pirmiesiems, tačiau daugeliu atvejų komanda užsibrėžia uždavinį neatsilikti nuo naujovių, ypač žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, tarp kitų operatorių.
Rado sprendimą
Pasak pašnekovo, per pandemiją labai išryškėjo, kad žmonėms, dirbantiems ar besimokantiems namuose, kokybiškas spartus internetas tapo labai aktualus.
„Aiškiai suvokėme, kad reikia jį tiekti kuo greitesnį, kad tas minimalus laiptelis gali būti greitesnis. Jis išties toks gali būti. Kam žaisti su mažesnės spartos internetu, jeigu galime duoti didesnės spartos. Paėmėme ir padarėme 200 megabitų, kad visi klientai, nesvarbu kam jie benaudotų internetą – mokslui, darbui, žaidimams – jaustųsi komfortiškai“, – kalbėjo pašnekovas.
Maža to, įmonės specialistai atkreipė dėmesį į dar vieną pandemijos metu kilusią problemą.
„Pastebėjome, kad interneto ryšio padengimas kliento bute tapo be galo svarbus. Tarkime, viename namų ūkyje tie, kurie dirba, ir tie, kurie mokosi, tai daro skirtingose erdvėse, – sako vadovas. – Jeigu anksčiau kambaryje, kuriame miegame, nereikėjo gero interneto ryšio, dabar jo reikia, nes gal ten yra stalas, prie kurio žmogus dirba arba mokosi.“
Buvo rastas atitinkamas sprendimas – vietoj vieno wi-fi ryšį teikiančio įrenginio buvo panaudoti keli mesh technologiją naudojantys įrenginiai, kurie tarpusavyje padėjo sukurti vientisą tinklą ir kokybišką ryšį bet kuriame namų kampelyje.
„Pradėjome tokį sprendimą siūlyti klientams ir jis sulaukė beprotiško populiarumo“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Senai televizijai padėtas taškas
Kalbamės apie praeities etapus, prie kurių niekada nebegrįšime, apie tai, kas nueina į istorijos paraštes.
„Praėjusiais metais baigėme vieną didelį projektą, dėl kurio nebeliko analoginės televizijos, t. y., tos senosios relikvijos, kurią mes paveldėjome po įvairiausių įsigijimų, nes Lietuvoje yra dar ne vienas operatorius, kuris turi analoginę, kitaip – paprasčiausią kabelinę televiziją, – pasakojo pokalbininkas. – Mes visiškai skaitmenizavome savo klientus ir senosios technologijos nebeliko. Ji atgyveno savo amžių, nes šiems laikams yra daug geresnių televizinių produktų, kurie leidžia vartotojui turėti kitokią patirtį. Nekalbu apie „Cgates TV“, kuri yra naujausia ir turi daugybę privalumų, yra viena karta senesnis produktas, kuris taip pat suteikia galimybę papildomai užsisakyti filmus, galimybę atsisukti ir žiūrėti kelių savaičių senumo laidas, tačiau negalima jų matyti skirtinguose ekranuose arba tokia televizija neturi tokios didelės filmų bibliotekų integracijos. Meilė praeičiai turi savo kainą“.
Pasak pašnekovo, lietuviai neretai neįvertina to, ką turi, tarkime, didelės spartos internetą. Ir tik tuomet, kai nuvyksta į užsienį ir susiduria su ne tokios geros kokybės internetu, jie suvokia, kaip toli esame pažengę.
„Išties, šviesolaidinio tinklo padengimas Lietuvoje yra labai didelis, kokybiškas ir stabilus. Kalbu ne tik apie „Cgates“, bet ir apie kitus operatorius, kurie teikia šią paslaugą. Ši technologija yra labai patikima ir turime išties platų jos tinklą, – tvirtina vienos didžiausių fiksuoto interneto ir mokamos televizijos paslaugų tiekėjos vadovas. – Taip, Lietuvoje jau taip pripratome prie gero interneto, kad pasidaro sunku, kai kitoje šalyje susiduriame su lėtu, blogai veikiančiu, trūkinėjančiu internetu. Tada atrodo – o kaip čia taip gali būti? Prie gero greitai priprantama.“