11 žurnalistikos studentų pristato savo gimtuosius Lietuvos miestus ir siekia išsiaiškinti, kuris gi iš jų europietiškiausias. O pažvelgti šiek tiek giliau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio jiems padeda neregintys svečiai. Užduotis atskleisti „Nematytą Panevėžį“ teko antrakursėms Marijai ir Margaritai, o miesto viešnia – žurnalistės profesiją jau išbandžiusi Irma. Pažvelgti į Panevėžį be išankstinių nusistatymų kaip tik ir padės europietiškiausiu panevėžiečiu tituluojamas A. Pranckevičius, dirbęs net paties Europos Parlamento pirmininko patarėju išorės politikos klausimais.
Ši jaunimo videoiniciatyva panevėžietiškos Europos paieškas pradeda Senvagės skulptūrų parke, kur menininkai keičia miesto veidą didžiules parko erdves paversdami muziejumi po atviru dangumi. Regėjimo dovaną praradusi Irma čia turėjo progą rankomis pajusti tikrąją miesto dvasią. O jaunosios Panevėžio šeimininkės papasakojo skulptūromis iliustruotą legendą apie miesto pavadinimo kilmę.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovybei Vilniuje vadovaujantis vienas iškiliausių šalies politikų A. Pranckevičius prisimena savo vaikystės ir paauglystės metus Panevėžyje, kur moksleiviai nuo gatvės pavojų ir pagundų kartais iki pat vidurnakčio slėpdavosi mokykloje. Kad ten jie laiko veltui neleisdavo, įrodo užaugusi nauja Panevėžio intelektualų karta, garsinanti savo miestą visame pasaulyje.
„Nematyta...“ komanda negalėjo neužsukti ir į garsųjį Panevėžio automobilių turgų, kuris jau seniai tapo ne tik svarbiu prekybos, bet ir socialinio gyvenimo centru. Kaip teigia panevėžiečiai, čia galima nusipirkti praktiškai visko – nuo kačiuko iki automobilio, o dažnas čia tiesiog ateina pabendrauti su draugais ir pažįstamais.
Tvarus ekonomikos augimas – vienas pagrindinių Europos Parlamento iškeltų tikslų. Visame pasaulyje trūksta gamtos išteklių, todėl Briuselis numatė daugybę įvairių politikos priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Tubūt retas iš mūsų susimąstome, kad turgavietės, kuriose prekiaujama ne tik maisto produktais, bet ir naudotais daiktais, prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo. Mat pirkdami iš antrų rankų ilginame daikto tarnavimo laiką ir šitaip tausojame išteklius.
Sekmadienį į bažnyčią, šeštadienį – į automobilių turgų. Pasirodo, toks panevėžietiškas gyvenimo būdas ne tik padeda saugoti gamtą, bet ir suartina žmones.
Vienas Panevėžio daugiabutis tapo renovacijos flagmanu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasistatę ant stogo saulės kolektorius ir įsivedę moderniausią šilumos taupymo įrangą šio namo gyventojai už vidutinio dydžio buto apšildymą ir karšto vandens paruošimą žiemą moka tik apie 20 eurų per mėnesį. DELFI ir Europos Parlamento projektas „Nematyta...“ pristato ateities šildymo sistemą, kuria iniciatyvūs panevėžiečiai džiaugiasi jau kelerius metus.
Europos Sąjunga užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų 20 procentų suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Kas galėjo pagalvoti, kad būtent Panevėžyje stovi energetiniu požiūriu ekonomiškiausias daugiabutis, kuris tapo sektinu pavyzdžiu visam pasauliui.
Namo paslaptis – atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, efektyvus apšiltinimas ir modernios karšto vandens taupymo sistemos. O rezultatas – 73 centai per mėnesį už karštą vandenį vienam butui. Šis išmanusis daugiabutis savo laikmetį lenkia mažiausiai 30-čia metų.
„Suvaldęs pusę tonos sveriantį gyvūną jautiesi stipresnis, ramesnis ir įgauni daugiau pasitikėjimo“, - tikina šalia Panevėžio įsikūrusio Molainių žirgyno trenerė Daiva Zavadskienė. Jojimo subtilybių šįkart ji moko „Nematyta...“ projekto dalyvius, kurie panevėžietiškų vertybių paieškas tęsia užmiestyje.
Čia miesto viešnia ir jos gidės gavo ne tik puikią jojimo pamoką, bet ir sužinojo, kad žirgų sportas – puiki terapijos priemonė tiek neįgaliesiems, tiek žmonėms, kurie stokoja ryžto. Nes žirgas netarnauja, jis - paklūsta, ir paklūsta tik tiems, kurie turi valios jį pažaboti. Ar užteks charakterio neregei Irmai?
Europinio masto kultūros židinys ar mieguistas ir nesaugus provincijos miestelis? Priklauso nuo to, kur nukreipsi kamerą, ir kokį Panevėžį iš tiesų trokšti išsinešti savo širdyje. Laidos pabaigoje „Nematyto Panevėžio“ kūrėjai prisiliečia prie svarbiausių miesto vertybių, bet kartu ir prie didžiausių skaudulių.
Europa visų pirma yra kultūrinis projektas, todėl Europos Parlamentas pritarė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos atnaujinimui, kuriuo skatinama kultūrų įvairovė remiant europietiškų filmų kūrimą bei platinimą. Europos Parlamento Kultūros komiteto pastangomis įsteigti kasmetiniai europinio kino apdovanojimai LUX, kurių laureatus žiūrovams nemokamai pristato legendinis Panevėžio kino teatras „Garsas“.
Po apsilankymo tikroje europinio kino Mekoje laidos šeimininkai prisimena ir pasaulinio garso Panevėžio teatro režisierių Juozą Miltinį, kuris tapo ne tik šio miesto, bet ir visos Lietuvos minties laisvės ir išsivadavimo simboliu. Paradoksas, kad toks unikalus kultūros reiškinys kaip J. Miltinio teatras atsirado būtent Panevėžyje, kuris ilgus šimtmečius buvo orientuojamas tik į pramonę.
Nemalonių „paradoksų“ tą šeštadienio vakarą nestigo ir ant centrinės miesto aikštės suoliukų, o pakalbinti miestelėnai niurzgėjo, kad Panevėžiui trūksta gyvybės. Vis dėlto A. Pranckevičius sako, kad egzistuoja ir globalusis Panevėžys – tai po visą pasaulį pasklidę sėkmingi panevėžiečiai, kurie niekada nepamirš savo gimtojo miesto ir sugrįžę padės jam susikurti naują ateities viziją.