Kitų sėkmės nenukopijuosi
G. Navaitis teigė, kad į klausimą, kada žmogų galima laikyti sėkmingu, atsakyti paprasta – reikia tiesiog paklausti jų pačių, ar save tokiais laiko: „Vieni atsakys vienaip, kiti kitaip, vieni pasikuklins, kiti pasigirs, bet visumoje atsakymas leis juos suskirstyti į grupes. Tai buvo padaryta Palo Alto universitete Amerikoje, kur tyrime dalyvavo keliasdešimt tūkstančių apklaustųjų. Tai leidžia išskirti grupes, tas asmenines, psichologines savybes, kuriomis pasižymi sėkmingi, laimingi žmonės, o pagal tai galima ir siūlyti sprendimus“.
Viena didžiausių klaidų, ieškant savojo sėkmės kelio, – lygintis su kitais. „Tai labai blogas kelias, bandyti gyventi ne savo gyvenimą, o kopijuoti svetimus. Kiekvienais metais Lietuvoje apie tai kalbama, žurnalistai pristato laimės indeksą, atliekami tyrimai – galime palyginti įvairias šalis. Kadangi tai daroma nuo 2004 metų, duomenų pasaulyje jau susikaupė tikrai labai labai daug, todėl jau galima ne tik apie bendrą statistiką kalbėti, bet ir apibendrinti, pristatyti, kas kaip veikia. Aišku tai, kad bandymai kopijuoti kitus ypač blogai veikia paauglius ir kitus jaunus žmones. Amerikoje tai yra vienintelis labai tvirtai nustatytas veiksnys, kuris paaiškina, kodėl šitos grupės žmonių laimės lygis nekyla“, – pasakojo G. Navaitis.
Būtinas etapas – išmokti suvaldyti stresą
Dar viena kliūtis siekiant laimės ir sėkmingo gyvenimo – stresas, kurio nesugebame valdyti.
„Praktiškai visos konsultacijos, kurias daugybę metų esu turėjęs, prasideda nuo to, kad žmogus išgyvena vienokį ar kitokį stresą ir nesugeba jo suvaldyti, nesugeba jo įveikti. Bet čia mums yra proga paaiškinti, kas visgi yra stresas, nes šitą žodį, kaip ir daugelį iš mokslinės srities atėjusių į buitinę kalbą, visi žino, visi vartoja, bet tikrosios prasmės dažnai nežino“, – atkreipė dėmesį profesorius.
„Mokslinis streso apibrėžimas – tai yra nespecifinė, universali organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. Aš gerai suprantu, kad ir jūs, ir žiūrovai, kada girdi tarptautinius žodžius – nespeficinė, universali – jie jų neklauso, jie laukia, kol bus pasakyta kažkas svarbaus. Šiuo atveju šitie žodžiai svarbūs. Nespecifinė, nes kas bebūtų, koks poveikis, organizmas reaguoja vienodai. Sulyginčiau su padidėjusia temperatūra – jei žmogui ji pakyla iki 38 ar 39 laipsnių, mes žinome, kad jis serga, bet iš to nepasakysite, kokia liga – lygiai taip pat yra su stresu. O universali reiškia, kad yra dėsningi etapai“, – aiškino jis.
„Pirmas etapas, pajuokaukime, kad jei dabar į studiją įkištų nosį liūtas, jūs veikiausiai sunerimtumėte. O kas tada atsitiktų su organizmu – jis pradėtų rengtis kovoti arba bėgti. Vadinasi, keistųsi raumenų tonusas, kraujagyslės, nervų sistema pasiruoštų kitaip veikti. Toliau antras etapas – reikia suvaldyti stresą. Nes jeigu šauksime mama nenoriu, lįsime po stalu, tai rezultatas nebus geras. Reikia suvaldyti stresą, kad jau būtų galima su tuo liūtu kariauti. Vadinasi, reikia pastangų streso suvaldymui. Ir galiausiai, jeigu tos pastangos ir pavojus, prie kurio reikia prisitaikyti, yra labai didelis, tada ateina organizmo išsekimas ir tada jau stresas pradeda iš pradžių psichologiškai, o paskui jau ir tiesiog fiziškai žlugdyti organizmą“, – pasakojo G. Navaitis.
Dar viena dedamoji – įpročių ugdymas
Kita tema, kurią G. Navaitis paliečia ir savo knygoje „Sėkmės formulės“ – įvairūs įpročiai.
„Vieni žmonės sėkmingai tvarkosi su stresu, daug dalykų padaro, bet daug kas kiekvieną pirmadienį pradeda naują gyvenimą, bet trečiadienį vėl būna toks pats. Nors gerai: kuo dažniau pradėsite, tuo daugiau vilties, kad įvyks pokyčiai“, – šypsojosi profesorius.
„Kodėl atsiranda įpročiai, kodėl vieniems atsiranda pozityvūs įpročiai, o kiti negali atsikratyti neigiamų, kaip tai praktiškai ir greitai padaryti“, – knygos turinį atskleidė jis.
„O jei stresą įveikėte, įpročius turite, tada galite daryti karjerą profesinę, o taip pat visa tai jums padės sukurti ir darnius santykius. Čia tiesiog negali pasakyti, kuris iš tų veiksnių yra svarbesnis, nes kone visi milijonieriai turi darnią šeimą – nes reikia, kad juos kažkas palaikytų. Ir tie, kurie turi darnią šeimą, jie dažniau padaro ir profesinę karjerą, vadinasi, tai kaip ir susijungiantys dalykai“, – kalbėjo G. Navaitis.Koncentruota informacija vienoje vietoje
G. Navaitis pasakojo, kad šią knygą parašė remdamasis tiek konsultacijomis, tiek mokymais, kurių prisikaupė per ilgametę patirtį.
„ O mokymai turi savo specifiką. Jeigu jūs ateisite, pavyzdžiui, studijuoti į universitetą, jums reikės mokytis teorijas, daugybę kitų dalykų. Jei jūs einate į, pavadinkime, privačius mokymus, jie turi būti tokie, kad jūs kažką gautumėte iš karto, po 15 minučių – jei to negausite, jūs nebeisite, ir, grubiai pasakysiu, nebeparduosi tų mokymų. Vadinasi, jie turi būti praktiškai pritaikomi – taip yra ir šioje knygoje“, – kalbėjo jis.
Ilgalaikiai santykiai – būtina laimės dalis
G. Navaičio „Sėkmės formules“ sudaro keturios dalys: streso valdymas, įpročių valdymas, karjeros valdymas ir intymumo valdymas.
Pasak knygos autoriaus, visos apklausos vieningai patvirtina, kad bent Lietuvoje žmogus sėkmingo savo asmeninio gyvenimo neįsivaizduoja be ilgalaikių santykių ir šeimos: „Ne visiems, aišku, pasiseka, bet bent jau vaizdinių, pageidavimų srityje tai yra neginčijama vertybė“.
O jei tų santykių užmegzti nesiseka, reikia vėlgi grįžti prie temos įpročiai.
„Reikia pasižiūrėti, kokie įpročiai trukdo maloniai bendrauti, užmegzti santykius, ir, ne mažiau svarbu, ne tik juos užmegzti, bet ir išlaikyti. Turbūt kiekvienas, kurie žiūri laidą, ne save kritikuoja, o pasižvalgo į aplinkinius ir gali pasakyti, kad tas ar tas įprotis mano pažįstamam veikiausiai nėra patrauklus, jeigu kalbėsime apie santykius tarp vyrų ir moterų“, – pastebėjo jis.
Tad pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar problema neslypi pačiame žmoguje – tai G. Navaitis pastebėjo ir iš ankstesnės patirties, kai prisidėjo prie kurtos internetinės pažinčių sistemos.
„Ji iki šiol dar veikia, nors aš su ja nebedirbu. Bet pamenu, buvo labai aiškiai matoma, kad didelė dalis žmonių, kurie ateina į tas sistemas, naudojasi internetinėmis pažintimis, labai gerai žino, ko jie norėtų, bet labai prastai žino, ką jie duos santykiams, tai bent pamąstymas, kągi aš galiu įnešti į santykius yra visada naudingas“, – sakė profesorius.