„Anksčiau neatsitiktinai kiekviename ūkyje buvo laikoma bičių, mat žmonės suprato, kad be jų derliaus negausi”, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius.
Net trečdalis žmonijos maisto išteklių priklauso nuo bičių populiacijos. Iš visų augalų maždaug trečdaliui reikalingi apdulkintojai, tokie kaip bitės bei kiti. Ir nuo to priklauso 5 – 7 proc. derliaus. Kalbant apie Europą, iš visų augalų, kuriems reikalingas apdulkinimas, 75 – 80 proc. priklausomi nuo apdulkintojų.
Nors Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje daugėja informacijos apie sparčiai dėl žemės ūkio intensyvinimo bei didelių monokultūrų plotų nykstančias bičių šeimas, atsakyti į klausimą, kokia tiksli bičių populiacijos situacija yra tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – sudėtinga, sako A. Skirkevičius, mat nėra vienodos skaičiavimo metodikos, kuria naudotųsi bent jau visos Europos Sąjungos (ES) šalys.
„Pagrindinė problema – nėra susitarta dėl skaičiavimo metodikos, vienodo vertinimo visose ES šalyse. Yra sukurta įvairių tarnybų, bet jos nesivadovauja kažkokia bendra strategine metodika, kuri būtų vienodai vertinama visur ir ja apskritai būtų naudojamasi, pagal ją būtų skaičiuojamas galutinis rezultatas. Mes Lietuvoje skaičiuojame pagal savo metodiką. Per bitininkų draugijas renkame informaciją apie bičių žūtis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo kanalais renka tą informaciją. Taip, kad mūsų skaičiavimai nieko bendro neturi su tais skaičiavimais, kuriuos atlieka ES”, – problemą įvardija prof. habil. dr. A. Skirkevičius.
Lietuvoje gautais duomenimis, sako pašnekovas, nors bičių šeimų žuvimo skaičius yra labai dinamiškas, jau 6–7 metus mūsų šalyje galime stebėti populiacijos didėjimą.
„Pastaruoju metu Lietuvoje šis procesas truputėli kitoks, negu skelbiama oficialioje ES statistikoje. Mes turime tam tikrą stabilizavimosi laikmetį. Ir tam tikrą bičių šeimų skaičiaus didėjimą, o ne mažėjimą. Tai čia yra teigiamas reiškinys mūsų padangėje ir jis atsirado dėl visų susitelkimo ir bendro darbo. Nors, žinoma, ir čia yra problemų, bet rezultatas jau yra apčiuopiamas. Ir, kaip ir minėjau, yra teigiamas”, – džiaugiasi pašnekovas.
Ir nors Lietuvoje situacija stabili, mokslinėje Jungtinių Tautų ataskaitoje 2016 metais skelbiama, kad dviem penktadaliams bestuburių apdulkintojų rūšių, kaip bitės ir drugiai, gresia pavojus išnykti.
Blogėjančią padėtį veikia įvairių veiksnių derinys, pavyzdžiui, sparčiai mažėjantis ganyklų bitėms skaičius, nes nyksta pievos, kurios užauga miškais, tai pat sumažėjus kultūrinių ir laukinių augalų įvairovei buvo neigiamai paveikta laukinių apdulkintojų mitybos bazė, dar minėta intensyvi žemdirbystė, kurioje naudojami pesticidai, kurie neigiamai veikia daugelį apdulkintojų arba kai kurias jų rūšis.
„Neigiamai veikia ne pati žemdirbystė, o netvarkingas ūkio vedimas. Žemdirbystė yra, buvo ir bus. Negalime jos atsisakyti. Tai yra viena iš veiklos formų. Jeigu ta žemdirbystė, augalininkystė ir kitos ūkio šakos vyksta tvarkingai, tai tų problemų vykstama nedaug arba jos smarkiai mažėja. Normalus ūkininkas, vedantis ūkį šiuolaikiškais, su gamtosauga susietais metodais, pasiekia žymiai didesnių rezultatų, negu tas, kuris nesiskaito su tais dalykais. Dar tas ūkininkas, kuris tvarkingai veda ūkį, žiūri į perspektyvą, ateitį, kad ne tik šiais metais gautų tą derlių, bet ir kitais metais ir taip toliau”, – sakė A. Skirkevičius.
Pašnekovas taip pat aiškina, kad ir įvairios ligos vargina bites taip prisidėdamos prie jų populiacijos mažėjimo. Dažniausiai jas pažeidžia lėtinis ir ūmusis bičių paralyžius, kurį sukelia erkės.
„Ši liga silpnina bičių šeimas, sumažina jų imuninę sistemą, erkės gyvena praktiškai jų krauju, siurbia hemolimfą. Tai vienas dalykas. Antras – jos yra pernešėjai įvairių kitų ligų, virusų ypatingai. Ir tokiu būdu tokia problema atsiranda labai didelė”, – sakė pašnekovas.