Istorijos laboratorija. Meilė karo metu: ištikimybė tėvynei, neištikimybė antrajai pusei?

Karas – tai ne tik karinė ir politinė kova, ne tik generolų planai ir eilinių kareivių kančios, ne tik zvimbiančios kulkos ir mirtis mūšio lauke. Karas – tai visą visuomenę apimanti socialinė ir kultūrinė tragedija: karo metu suyra įprasta, normali kasdienio gyvenimo tvarka, keičiasi žmonių santykiai, paaštrėja mirties nuojauta ir sustiprėja išgyvenimo instinktai. Istorikai ne kartą yra rašę, kad pasikeičia ir abiejų lyčių vaidmenys ir tarpusavio santykiai: paprastai vyrams išėjus kariauti, moterys prisiima naujus vaidmenis, nežinia, baimė, netektis ar būtinybė išgyventi gali priversti sulaužyti ištikimybės antrajai pusei priesaką, ribinės situacijos apnuogina instinktus, kurie gali pavirsti masine seksualine prievarta ir t. t.

Antrasis pasaulinis karas, o Lietuvoje ir po jo sekęs partizanų karas su sovietų okupantais taip pat ilgam laikui sutrikdė įprastą socialinį gyvenimą ir tapo rimtu iššūkiu tradiciniams, palengva modernėjusiems lyčių santykiams ir vaidmenims. Istorikai Marius Ėmužis ir Enrika Kripienė pasakos, kokie šie santykiai buvo ir kaip jie keitėsi Lietuvoje karo metais, kokia meilė buvo įmanoma partizanams kariaujant bunkeriuose, kokių ilgalaikių pasekmių vyrų ir moterų vaidmenims ir santykiams karas galėjo palikti. Juos kalbins istorikas Tomas Vaiseta.