„Nuotaikos puikios – visi ploja, visi džiaugiasi. Po tokio vaizdo ir garso, manau, mes tikrai galime vadintis kosmine valstybe“, – iškart po raketos pakilimo LRT sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.
Laikas iki numatyto raketos starto bėgo beveik be jokių nesklandumų – vienu metu buvo kilęs susirūpinimas dėl skysto deguonies nutekėjimo iš vamzdžių, turinčių tiekti kurą į „Antares“ raketą, tačiau paaiškėjo, kad nuotėkis yra pagalbiniame vamzdyje ir startui įtakos neturės.
Kiek vėliau nervus kirbino tam tikri atmosferos reiškiniai, dėl kurių galimi lokalūs slėgio padidėjimai, galintys pakenkti kylančiai raketai, tačiau prieš pat startą šis pavojus praėjo.
Raketos „Antares“ į orbitą iškeltoje krovininėje kapsulėje „Cygnus“ yra įgulai skirtas krovinys – maistas, atsarginės dalys, higienos priemonės, TKS gyvybės palaikymo sistemos dalys, įranga darbui atvirame kosmose ir mokslinė įranga.
Taip pat į kapsulę buvo sutalpinti mokinių eksperimentai, atrinkti vykdant NASA Kosminių skrydžių eksperimentų programą – talentingi vaikai tyrinės, kaip mikrogravitacijos sąlygos veikia kamienines ląsteles, aiškinsis, ar kosmose galima virti alų ir ieškos vaistų nuo vėžio.
Paskutinė – komercinė - krovinio dalis Lietuvai yra svarbiausia: tai yra 33 nanopalydovai, tarp kurių yra ir lietuviškieji „LituanicaSAT-1“ bei „LitSat-1“, ir „CubeSat“ paleidimo į kosmosą mechanizmai, padėsiantys paleisti palydovus naudojant TKS „Kibo“ modulį.
O tai reiškia, kad nuo sekmadienio, kuomet prie Tarptautinės kosminės stoties prisijungs krovininis erdvėlaivis, joje viešės net 34 kosminiai aparatai (įskaitant ir pačią „Cygnus“ kapsulę).