Taip buvo imituojamas perėjimas. Meninė akcija buvo surengta vienoje iš Paryžiaus šiuolaikinio meno muziejaus „Palais de Tokyo“ salių pastatytame vivariume.
Pirmasis viščiukas išsirito 20-ą perėjimo dieną. Tai įvyko vėlų antradienio vakarą, kai muziejaus darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl lankytojai šio įvykio nematė.
Perint kiaušinius būtina palaikyti aukštą kūno temperatūrą, todėl ant kėdės sėdintis menininkas buvo susisupęs į storą, šilumą sulaikantį apklotą, kurį sukūrė Korėjos menininkas. Tinkamą temperatūrą „perintis“ menininkas stengėsi palaikyti ir vartodamas specialius produktus, pavyzdžiui, imbierą.
Pakilti nuo kiaušinių menininkas galėjo labai trumpam – tik kol pasiimdavo atneštą maistą. Kiaušinių nebuvo galima palikti be priežiūros ilgiau kaip 30 minučių per dieną, todėl, pavyzdžiui, prispyrus gamtiniam reikalui, akcijos sumanytojas turėdavo naudotis apačioje sumontuota dėže.
Išsiritę viščiukai kurį laiką buvo laikomi tame pačiame šiltame konteineryje kaip ir perimi kiaušiniai. Tik kiek vėliau jie buvo perkeliami į atvirą ant vivariumo grindų pastatytą dėžutę, kad džiugintų menininką.
A. Poinchevalis sako, kad per rengiamus performansus jis siekia atskleisti, kaip kinta laiko samprata priklausomai nuo naudojamų natūralių objektų. Anot jo, tinkamai suvokti objektus galima ne stebint juos per atstumą, o leidžiant jiems atsirasti.
Vivariumą A. Poinchevalis paliks tada, kai išsiris visi viščiukai. Pasibaigus akcijai viščiukai bus nugabenti į vietinį ūkį.