„Tiesiog gyvenime mėgstu iššūkius. Esu toks žmogus, kuriam patinka save išbandyti ir vieną dieną nusprendžiau pasižiūrėti, ar aš tikrai esu tokia priklausoma nuo cukraus. Daug sportavau, todėl galėdavau valgyti, ką tik panorėjusi. Iš tikrųjų ir sportavau tam, kad per daug negalvočiau, ką ir kiek valgyti ir ar tai pakenks mano figūrai. Esu desertų megėja, pati juos jau seniai gaminu. Buvo likusios penkios savaitės iki Kalėdų ir sugalvojau, kad tą likusį laiką iki švenčių nevalgysiu jokių desertų“, – iššūkio pradžią prisimena Ieva.
Tik pradėjusi riboti pridėtinį cukrų Ieva suprato, kiek daug jo anksčiau suvalgydavo. Siekdama gyventi sveikiau mergina parduotuvėse pradėjo nagrinėti etiketes.
„Tikrai negalvojau, kad aš tiek daug to cukraus valgau ir esu nuo jo priklausoma. Buvo labai sunku, jaučiau, kad ir nuotaika prastėja ir energijos tiek nebeturiu. Sunkiausia būdavo praėjus kelioms valandoms po pietų. Pasirodo, kad anksčiau automatiškai kažką suvalgydavau – tai šokolado plytelę, tai dar kažką saldaus“, – prisimena I. Šukytė.
Atsisakius desertų su pridėtiniu cukrumi ir stipriai apribojus cukraus suvartojimą, Ievai buvo kritusi nuotaika. Tuo metu daug sportuojančiai merginai kelias savaites trūko energijos, tačiau netrukus viskas pasikeitė.
„Tie simptomai aprimo ir ilgalaikėje perspektyvoje liko tai, kad iš tiesų sumažėjo cukraus potraukis. Pasibaigus iššūkiui buvau nusprendusi sau skirti tokį kaip apdovanojimą – Kalėdoms iškepti Napaleono tortą. Tai, žinoma, labai skanus desertas, bet labai jau riebus. Ir kaip jūs galvojate, man jo užteko vos mažo gabaliuko, nors anksčiau būčiau suvalgiusi kur kas didesnį gabalą – man tiesiog pasidarė per saldu“, – pasakoja I. Šukytė.
Įprasti desertai Ievai pasidarė tokie saldūs, kad ji net atrado verslą nišą ir, kaip pati sako, šiuo metu gamina desertus gimusius iš meilės sau. Mergina juos kuria be pridėtinio cukraus, glitimo, kiaušinio ir pieno produktų.