Cikadų olimpinis debiutas miniatiūrinėse erdvėse

Visiškai neseniai įvykęs kas 17 metų pasirodančių cikadų antplūdis tapo įkvėpimo šaltiniu Virdžinijos valstijoje gyvenančiai fotografei.

Rytiniuose Jungtinių Valstijų regionuose dabar šių vabzdžių pavyktų suskaičiuoti milijardus, jeigu ne trilijonus. Visgi fotografei Oxanai Ware viską aplink aptūpusios cikados siaubo nekelia. Net atvirkščiai – pasitarnauja tarsi stimulas kūrybinėms idėjoms.

Visiškai netikėtu amplua įamžinti cikadas nutarusi menininkė pripažįsta, kad prilyginti jos sumanymą pamišimui dėl cikadų būtų visai logiška. O kaipgi dar derėtų apibūdinti O. Ware bandymus fotografuoti cikadas kaip olimpietes arba muzikantes – su miniatiūriniu sporto inventoriumi ar prie mažučių muzikos instrumentų?

Trijų vaikų motina O. Ware yra fotografė profesionalė. Tarp jos fotografuojamų objektų dominuoja žmonių veidai. Tačiau šį kartą ji fotografuoja cikadas, atsineštas iš nuosavo kiemo ir įkurdintas tarp savarankiškai sumeistrautų miniatiūrinių dekoracijų.

Kaip ir reikėjo tikėtis, vabzdžiai nebuvo nusiteikę bendradarbiauti, todėl fotografė turėjo apsiginkluoti kantrybe, kad galėtų nufotografuoti cikadą, atrodančią, pavyzdžiui, taip, tarsi mėgintų pakelti štangą.

O. Ware yra 39-erių metų emigrantė iš Tulos miesto Rusijoje ir prisimena, kaip kadaise tėvynėje cikados nutūpdavo Šv. Bazilijaus katedros fasadą.