Karo užgrūdintas Kyjivas nepasiduoda: atstatyta vaikų žaidimų aikštelė, į kurią spalį pataikė rusų raketa

Vieną vasario mėnesio rytą raketoms skriejant virš Kyjivo, grupelė moksleivių sėdėjo nugaromis atsirėmę į metro stoties sienas, klausėsi mokytojos Olenos nurodymų ir kažką rašė sąsiuviniuose. Kad pamokų nesutrikdytų dar viena rusų ataka, mokytoja jas vedė slėptuvėje.

Šis ir panašūs ramaus tvirtumo ženklai, tokie kaip pilni barai, nepaisant raketų ir dronų atakų grėsmės, ar gidai, pritaikę ekskursijas po miestą prie karo sąlygų, Ukrainos sostinėje tampa vis dažnesni. Beveik metus trunkanti Rusijos invazija aukštyn kojomis apvertė ukrainiečių gyvenimą, bet ir suvienijo tautą.

Praėjus keletui dienų po lemtingosios vasario 24-osios, didžioji dalis miesto gyventojų glaudėsi namuose ar slėptuvėse, Ukrainos kariuomenei kovojant su rusais danguje ir ant žemės. Dešimtys tūkstančių žmonių mėgino išvykti ir įstrigo didžiulėse spūstyse, susidariusiose šalies greitkeliuose, kiti užplūdo traukinių stotis.

Moters teigimu, prasidėjus invazijai ji tris savaites negrįžo namo. Rusija neigia atakuojanti civilius ir sako, kad jos smūgių tikslas – susilpninti Ukrainos kariuomenę. Staugiant sirenoms ir gaudžiant generatoriams, beveik 3 mln. Kyjivo gyventojų priprato prie elektros energijos tiekimo sutrikimų, panardinančių ištisus rajonus į tamsą.

Gidei Julijai Bevzenko ir jos klientams, kurių didžiausią dalį sudaro ukrainiečiai, ekskursijos po miesto architektūros lobyną yra vienas iš būdų gyventi toliau, nepaisant susidariusios padėties.

Ankstyvą snieguotą vasario mėnesio sekmadienio rytą jos grupė grožėjosi puošniais pastatais, stovinčiais netoli centrinio parko, kur spalio 10 d. nukritusi rusų raketa pažymėjo beveik kassavaitinių atakų kampanijos pradžią.

Neskaitant keleto užkaltų langų, pažeidimų praktiškai nematyti, o raketos sunaikinta žaidimų aikštelė buvo atstatyta.

Julija Bevzenko pakoregavo ekskursijų maršrutus ir įtraukė slėptuvių, taip pat atsižvelgė į galimas klientų nuotaikų permainas, ypač turint omenyje šalį ištikusią tragediją. Jos paslaugos populiarios kaip niekad.

Pratęsusi veiklą praėjusių metų balandžio mėnesį, iš viso 2022-aisiais ji pravedė 175 ekskursijas.
Troškimas sugrįžti į normalias vėžes atsispindi ir Kyjivo naktiniame gyvenime – besilinksminantieji žaidžia su mirtimi, juk rusai bet kada gali surengti naują ataką. Tiesa, kokteiliais ir koncertais galima mėgautis tik iki 23 val. vakaro, nes galioja komendanto valanda.

Žinoma, karas pakoregavo ir naktinį gyvenimą: vietoje įėjimo mokesčio prašoma paaukoti kariuomenei (jau surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų), o pasirodymai ir parodos neretai rengiamos karo tematika.

Tokia vienybė tikrai pravers, nes panašu, kad Ukrainos laukia ilgas karas – sekinamosios kovos, kaip, pavyzdžiui, mūšis už šalies rytinėje dalyje esantį Bachmutą, ir nesiliaujančios rusų atakos, nukreiptos prieš Ukrainos infrastruktūrą.

Žaidimų aikštelėje, į kurią spalį pataikė raketa, Ksenija Bulhakova linksmai žaidžia su savo sūnumi, tačiau naujo smūgio baimė neapleidžia nė akimirkai, o visoms šalies motinoms ramybės neduoda toks pat rūpestis.

„Ši žaidimų aikštelė ir spalio mėnesį įvykdyta raketų ataka neleidžia pamiršti to, ką jaučia moterys, kurių širdys sudužo į šipulius. Mūsų vaikai nebus saugūs tol, kol laimėsime“, – sakė Kyjivo gyventoja.