Menininkas net nenutuokė, kad jo kūrybos mūza įskris pro buto langą

Kaip ir dauguma menininkų, Matthew Willey ilgai laukė savo mūzos. Tačiau jis nė nenutuokė, kad ji įskris į jo gyvenimą pro buto langą.

Bitė, kuri įzvimbė į jo kambarį vėlyvą 2008 metų pavasarį, taip pakerėjo Niujorke gyvenantį freskų dailininką, jog jis leidosi į misiją pabrėžti šiems vabzdžiams kylančias grėsmes, ant pastatų visame pasaulyje nutapydamas daugiau kaip 5 tūkst. atskirų bičių.

Per pastaruosius penkerius metus 30-yje freskų ir instaliacijų pavaizdavęs daugiau kaip 5500 bičių, M. Willey sako, kad dėl bendros koronaviruso pandemijos patirties žmonės pradėjo geriau suprasti tarpusavio priklausomybės ryšius, kuriuos jis siekia išryškinti.

Kadaise paišęs tik brangias freskas naktiniuose klubuose, sporto vietose ar prabangiuose namuose, M. Willey savo pirmąją freską su bitėmis nutapė 2015 metais ant vieno 1920 metų stiliaus pastato Floridos La Belle rajone.

Praeiviai pradėjo aukoti pinigus, maistą ir kavą, kad paremtų 10 savaičių projektą. Nuo to karto M. Willey bites pasiuntė skraidyti ant mokyklų, muziejų ir savivaldybės įstaigų sienų nuo San Diego iki Vašingtono miesto. Spalį ant vienos mokyklos pietinėje Anglijos dalyje jis taip pat užbaigė savo pirmąjį tarptautinį piešinį, kai jam parašė vienas 15 metų moksleivis, aptikęs internete jo projekto „Good of the Hive“ svetainę.

„Žmonės eidavo artyn prie freskos, ir, žinote, paprastai aš žiūriu į sieną, bet tą kartą atsisukau ir pamačiau gal 18 metų merginą su tatuiruotėmis ir auskaru nosyje. Ji kalbėjosi su 80 metų ūkininku ir abu žiūrėjo į bites. Taigi tai turėjo kažkokią energetiką, ir tai buvo šaunu. Sustodavo netgi automobiliai, ir vairuotojai klausdavo, kodėl aš tapau bites. Tuomet jie man pradėdavo pasakoti istorijas apie savo senelių avilius, kuriuos pamena iš vaikystės. Taigi aplinkui tvyrodavo tokia jungianti energija“, – sakė menininkas, projekto „The Good of the Hive“ autorius Matthew Willey.

Tuo metu, kai bitėms ir kitiems vabzdžiams vis didesnį pavojų kelia pesticidai, mažėjantys pievų plotai ir klimato kaita, M. Willey tikisi, kad no Italijos iki Indijos suplanuoti projektai paskatins daugiau žmonių apmąstyti savo santykį su gamta – ir vienas kitu.

„Mano tikslas visuomet buvo atsidurti bet kokiame pasaulio rajone, visuose žemynuose. Negaliu fiziškai nutapyti bičių kiekvienoje bendruomenėje, bet galiu pasirinkti kokį nors vieną pastatą ir sakyti, kad bitės buvo nupieštos kiekvieno tipo vietoje. Nes iš tikrųjų – nors ir tapau tikrus bičių avilius – tai esame mes. Aš tapau žmonių rasę šiame kolektyviniame avilyje“, – teigė jis.