Ryškiai lakuoti Bučos aukos nagai tapo vienu ryškiausių Ukrainos piliečių kančių simboliu

Ryškiai lakuoti nagai tapo atpažinimo ženklu, padėjusiu nustatyti vienos iš Bučos tragedijos aukų tapatybę. Ta moteris – Iryna Filkina, 52-ejų metų vietos gyventoja, žuvusi pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis.

Irynos gyvenimas, kaip manoma, nutrūko kovo 5 d., bet tik praėjus beveik keturioms savaitėms pasaulis gavo pamatyti, kaip atrodo netoli Kyjivo esanti Buča – Rusijos pajėgų nuniokotas ir ką tik paliktas miestas.

Irynos Filkinos kūnas, kaip ir kai kurių kitų aukų palaikai, buvo paliktas voliotis šalia kelio. Nužudytų miesto gyventojų nuotraukos leido pasauliui ypač gerai suvokti prieš civilius vykdyto smurto mastą ir siaubą. Viename iš įvairiais informaciniais kanalais išplatintų kadrų buvo įamžinta žuvusios Irynos plaštaka. Ta murzina ranka ryškiai raudonai nulakuotais nagais tapo vienu ryškiausių ir galingiausių eiliniams Ukrainos piliečiams tekusių kančių simboliu.

Dabar nuo plataus masto invazijos pradžios yra praėję visi metai. Irynos artimųjų ir bičiulių gyvenimas per tuos metus kardinaliai pasikeitė – visi jie išsivažinėjo, išsiskyrė.

Bet to, kas žmones vienija, nepanaikina fizinis atstumas. Tai amžinasis gedulas dėl visiškai beprasmiškų žūčių, tokių kaip Bučoje ir tokių kaip Irynos.

Šaltos ir sniegingos vasario dienos rytą 60-ies metų moteris padėjo ant sesers kapo 12 skaisčiai raudonų rožių.

Buča tapo tarpine stotele link pagrindinio tikslo – Kyjivo – besiveržiančioms Rusijos pajėgoms. Galop okupantai buvo priversti atsitraukti, palikdami po savęs suniokotą miestą ir išžudytus jo gyventojus. Šios tragiškos realijos visiems laikams tapo nepaneigiamu grobikų žiaurumo įrodymu.

Bučą užėmę rusų kariai nužudė daugiau nei 400 civilių. Kai kurie buvo nušauti už nugaros surištomis rankomis. Žvėriško smurto padarinių akivaizdoje Ukrainos ir Vakarų politikai apkaltino Rusiją karo nusikaltimais. Kremlius tuos kaltinimus, savaime aišku, neigia, kraupius vaizdus iš Bučos gatvių vadindamas inscenizacija, o karą – specialiąja operacija, kurios tikslas – demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą.

Iryną Filkiną rusų kario paleista kulka nužudė važiuojančią dviračiu namo, pasakoja artimo žmogaus netekę giminaičiai. Iryna buvo nušauta Jablunsko gatvėje. Tai ilgas, nuo šiol vien liūdnus prisiminimus kelsiantis kelias, einantis pietiniu Bučos pakraščiu, kuriame buvo aptikta neįtikėtinai daug karo nusikaltimų įrodymų.

Tiktai balandžio pradžioje jos ir kitų žuvusiųjų palaikų nuotraukos buvo pradėtos viešinti žiniatinklio svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Tiktai tada jas pamatė viena grožio salono darbuotoja ir pagal nagus tuojau pat atpažino moterį, kuriai buvo dariusi manikiūrą.

Iryną atpažinusi manikiūrininkė Anastasija Subačeva taip pat gyveno Bučoje, tačiau vėliau išvyko į Lietuvos sostinę Vilnių. Čia ji atrado naujus namus ir dabar dirba viename iš grožio salonų.

Neilgai trukus kažkas susiejo Bučos gatvėje gulinčio kūno nuotrauką su anksčiau A. Subačevos paviešintu kadru, iš kurio žvelgia besišypsanti ir ką tik sutvarkytus nagus demonstruojanti Iryna. Keturi nagai nulakuoti raudonai, o vienas – sidabriškai ir papuoštas nedidele rausva širdele.

S. Safonova apie tai, kas atsitiko, sužinojo iš dukterėčių, Irynos dukterų. Pagal išplatintas ir įvairiais kanalais, įskaitant „Reuters“ balandžio 2 d., viešinamas nuotraukas artimieji sugebėjo rasti giminaitės kūną.

Vėliau Irynos dukterys įsteigė labdaros fondą, pavadintą „Mama Ira“, kurio tikslas – surinkti pinigų nuo smurto nukentėjusiems Bučos vaikams.

A. Subačeva prisiminė, kad Iryna Filkina, tuo metu dirbusi viename populiariame Kyjivo prekybos centre, norėjo tapti vizažiste ir dar vasarį dalyvavo keliose jos surengtose makiažo pamokose.

Taigi, moterys susibičiuliavo. Anot A. Subačevos, ne kas nors kitas, o Iryna išmokė ją nevaržomai džiaugtis gyvenimu.