„Tikrasis šio sprendimo poveikis kovinėms operacijoms priklausys nuo to, kokių papildomų apribojimų bus įvesta. Jeigu leidimas galios visoje Rusijos Federacijos teritorijoje, tokiu atveju akivaizdu, kad, atsižvelgdama į netikėtumo elementą, Rusija atitrauks savo karius, vadavietes ir logistikos grandines toliau į šalies gilumą, kur jų nepasieks raketos. Tačiau toks sprendimas turės savo kainą – rusai nebegalės laiku užtikrinti tinkamos logistikos fronte esančioms pajėgoms, taip pat atitinkamai pailgės Rusijos aviacijos reagavimo laikas į konkrečius kovinius poreikius“, – sako „CBA Initiatives Center“ analitikas Glibas Voloskis.
Didesni atstumai tarp fronto linijos ir tiekimo grandinių sulėtintų logistiką ir apsunkintų kareivių aprūpinimą reikalingais ištekliais. Jeigu ukrainiečiai šiomis raketomis atakuos tik Kursko sritį, rusai galės perkelti savo vadavietes ir aviaciją į Brianską ar Belgorodą.
„Jeigu leidimas apims tik Kursko sritį, tada Rusija galės sutelkti savo pajėgas, vadavietes, logistikos grandines ir aviaciją Briansko ar Belgorodo srityje. Žinoma, našta logistikai vis tiek padidės, bet galbūt ne tiek, kad Ukrainos kariai fronte įgytų ženklų pranašumą“, – teigia „CBA Initiatives Center“ analitikas Glibas Voloskis.
Analitiko teigimu, tai sukeltų tam tikrų logistikos iššūkių, tačiau didelių pokyčių fronte greičiausiai neatneštų.
Be to, šio sprendimo atskleidimas prieš konkrečių karinių operacijų pradžią gali reikšti papildomą bandymą suvaldyti konflikto eskalaciją. Ukrainoje ši žinia buvo sutikta su atsargiu optimizmu, o daugelis pareigūnų pareiškė, kad sprendimas gerokai pavėluotas. Dabartiniame karo etape jis vargu ar kardinaliai pakeis Ukrainos situaciją mūšio lauke, pridūrė Glibas.
„Sprendimas buvo priimtas vėlai, per vėlai. Jeigu būtų buvęs priimtas anksčiau, pavyzdžiui, rudens pradžioje, rusams būtų daug sunkiau atsikovoti prarastas teritorijas Kursko srityje. Jeigu būtų buvęs priimtas dar anksčiau, Ukraina būtų galėjusi geriau pasipriešinti rusų atakoms Vovčansko kryptimi ar Pokrovsko kryptimi. Dabar galime tik tikėtis, kad bus galima kiek nors stabilizuoti fronto liniją tam tikrose srityse. Viskas priklausys nuo papildomų apribojimų pobūdžio, tačiau apie juos kol kas nėra informacijos“, – aiškino „CBA Initiatives Center“ analitikas Glibas Voloskis.
Sprendimas leisti Kyjivui naudoti ATACMS taikiniams Rusijoje atakuoti buvo priimtas tuo metu, kai Vladimiras Putinas dislokuoja Šiaurės Korėjos kareivius palei šiaurinę sieną su Ukraina, siekdamas atsikovoti šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos, kurią valdo ukrainiečiai.