Ženevoje vykstančios konferencijos dėl prekybos gyvūnais centre – dramblių, ryklių ir rajų išsaugojimo klausimas

Šeštadienį, rugpjūčio 17 d. Ženevoje prasidėjus Jungtinių Tautų organizacijai priklausančios institucijos, kuri kontroliuoja prekybą laukiniais gyvūnais, deryboms, debatų centre, manoma, atsidurs nykstantiems gyvūnams priskiriami drambliai, rykliai ir rajos.

Jungtinių Tautų Organizacijos Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) reguliuoja prekybą gyvūnais, priskiriamais 36 tūkstančiams rūšių, kurioms gresia išnykimas. Šios konvencijos pagrindu prekyba arba draudžiama, arba galima tik su leidimais, kad gyvūnų nebūtų sugaunama per daug.

Šalių konferencija rengiama kas trejus metus, joje peržiūrimos galiojančios taisyklės.

Iš 56 pasiūlymų, kuriuos 18-toje šalių konferencijoje nuo rugpjūčio 17 iki 28 d. peržvelgs ir aptars183 šalys narės, trys yra gana prieštaringi – jie susiję su drambliais ir dramblio kaulu.

Afrikiniai drambliai į susirūpinimą keliančių CITES nykstančių gyvūnų sąrašą buvo įtraukti pirmieji – dar 1997 m. Pasaulinis prekybos dramblio kaulu draudimas įsigaliojo 1989 m., siekiant pažaboti brakonieriavimą, tačiau 1999 m. CITES leido Botsvanai, Namibijai ir Zimbabvei parduoti turimas dramblio kaulo atsargas Japonijai.

2008 m. toks leidimas buvo suteiktas Pietų Afrikos Respublikai – parduoti dramblio kaulo atsargas Kinijai ir Japonijai. Viename iš pasiūlymų, kurį palaiko Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Gabonas, Kenija, Liberija, Nigeris, Nigerija, Sudanas ir Togas, raginama dramblių populiaciją perkelti į I-ąjį Konvencijos priedą – tai reikštų visišką prekybos drambliais ir dramblio kaulu draudimą.

Pietinės Afrikos šalys – Botsvana, Namibija, Zimbabvė, Zambija – atvirkščiai, dabar siekia, kad prekyba dramblio kaulu būtų atnaujinta, leidžiant ją vykdyti konkrečioms šalims tam tikromis sąlygomis.

Dramblių apsaugą vykdančios nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad įteisinus prekybą dramblio kaulu nusikaltėliams atsivers teisėti keliai pardavinėti nelegalų dramblio kaulą, taip pat suaktyvės brakonieriavimas, kaip nutiko 2008 m., kai prekyba buvo leidžiama.

Tarptautinio gyvūnų gerovės fondo tarptautinės politikos direktoriaus Matthew Colliso žodžiais, brakonieriavimo krizė toli gražu nėra įveikta – kasmet nužudoma 20 tūkstančių dramblių, pagal paskaičiavimus, kasdien jų nužudoma 55.

Manoma, kad debatai kils ir dėl 18 rūšių ryklių ir rajų pardavimo taisyklių. Ir ryklių, ir rajų sumedžiojama per daug – dėl pelekų, iš kurių verdama sriuba. Kilogramo džiovintų pelekų kaina gali siekti iki 1000 dolerių (apytikriai 900 EUR).

Gyvūnų apsaugos organizacijų duomenimis, kasmet nužudoma apie 100 mln. ryklių, yra pripažinta, kad apie 31 proc. ryklių ir rajų populiacijos gresia išnykimas, tik 17 proc. tarptautinės prekybos rykliais yra reguliuojama.

Precedento neturintis skaičius šalių pasiūlė, kad 18 rūšių ryklių ir rajų būtų įtraukta į II priedą, kuriame nurodyta, kad prekyba turi būti tvari ir teisėta.

Nepaisant to, jog visos šalys sutinka, kad reikia imtis skubių veiksmų, manoma, kad derybų metu bus bandoma priešintis griežtų apribojimų įvedimui.

Greičiausiai, apribojimams prieštaraus Pietryčių Azijos šalys, kuriose nemažai gyventojų prekiauja laukiniais gyvūnais, kad išgyventų.