Zina iš Palangos dalijasi legendinės sriubos receptu: stebiuosi, kad pamaryje ją žino ne visi

„Yra sriubų, kurios ne šiaip tobulos, bet yra tiesiog legendos, mitais ir padavimais apipintos. Kam tai yra šaltibarščiai, rūgšti kopūstienė, žirnienė, kam – dabar madinga tailandietiška, o mums legendų legenda yra stintienė“, – apie sriubą, kurią dažnas lietuvis, ko gero, girdi pirmą kartą, sako palangiškė Zina Bružienė, tinklaraščio „Zinos virtuvėje“ autorė. Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis.

Kad patiekalas mažai žinomas, moteris nesistebi – sako, yra nemažai ir pamaryje gyvenančių žmonių, kurie prisipažįsta gyvenime tokios sriubos nevalgę ir nežinantys, kas tai yra. Tiesa, šiemet jos pirmą kartą buvo galima paragauti kasmet Palangoje rengiamoje stintų šventėje.

„Mūsų šeimoje šią sriubą valgome kelis kartus per metus – žiemą, stintų ėjimo sezono metu. Ši sriuba unikali jau tuo, kad receptas nepakitęs daugiau kaip 130 metų. Kaip ją išmokusi iš vavo mamos gamino mano prosenelė, mūsų meiliai babule vadinta, taip ją gaminu ir aš. Drąsiai sakau: tai sriuba legenda. Man, kaip ir bet kuri kita žuvienė, ji labai patinka ir yra super skani. O stintienės pliusas ir razinka – jos unikalus aromatas, ypatingas gaivumas ir lengvumas“, – pasakoja palangiškė Zina Bružienė.

Jei žmogus mėgsta stintas, tokiam patiks ir stintienė, neabejoja Z. Bružienė. „Žinoma, tokio stipraus kvapo kaip keptų stintų, nėra, tačiau su jokia kita sriuba jos nesumaišysi“, – tikina pašnekovė iš pajūrio. Be to, tai yra labai lengva, neriebi sriuba, į kurią nededama jokių riebalų.

Stintienę mėgsta ne tik Zina su vyru, tačiau ir poros vaikai: „Marčios jau irgi verda, taigi, stintienės receptas gyvens“.

Šaltuoju metų laiku Zinos šeimoje be stintienės itin mėgiami įvairūs barščiai: su šviežiais ar raugintais kopūstais, su pupelėmis, su grybais ir pan.

O šiandien Zina legendinės stintienės receptu dalijasi ir su Delfi Maistas skaitytojais:

Dviems geroms porcijoms reikėtų:

10 stintų,
morkos,
svogūno,
česnako,
saliero koto arba gumbo,
pipirų -kvepiančiųjų ir karčiųjų,
lauro lapų,
druskos,
šaukšto citrinos sulčių
ir žalumynų.

Gaminame:

* Į verdantį vandenį sudedamos supjaustyti morka, salieras, visas svogūnas (vėliau jis išimamas), prieskonius ir paverdame 7 minutes.

* Tada įpilame citrinos sulčių (prosenelė vietoj citrinos sulčių dėdavo citrinos rūgšties trupinėlį) ir sudedame stintas. Paverdame dar 7 minutes, išjungiame, suberiame žalumynus ir paliekame 10 minučių pagyventi.

* Patiekiame su bulvėmis, šaukštu grietinės arba jogurto. Prie šios sriubos labiausiai tinka su lupena virtos karštos bulvės.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis. Ankstesnį ciklo straipsnį skaitykite ČIA. Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksiu – rašykite man: [e-mail]