Kasdien daugelis iš mūsų susimąsto, kur būtų patogiau pietauti – namuose ar kavinėje? Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau vienas iš pagrindinių aspektų, į kuriuos verta atsižvelgti, yra finansinė pusė. Agnė, 25 metų mergina dirbanti vienoje Šiaulių įmonėje žiniasklaidos atstove, nus...
dienos pietūs
80 straipsnių
Dienos pietūs – kasdienis valgis, valgomi maždaug nuo 11 iki 15 valandos. Žmonės dienos pietus valgo namuose,atsineša į darbą ar užsuka jų į kavinę.
Agnė palygino dienos pietus namuose ir kavinėje – svarbūs ne tik pinigai
Gyventojai sako radę būdą, kaip dar sutaupyti: 4-5 Eur už puodelį kavos nebeatrodo „lengvai perkandami“ (8)
Vis daugiau lietuvių, užuot ėję dienos pietų į kavines, jau paruoštą ir supakuotą maistą įsigyja prekybos tinkluose. Patys gyventojai sako taip sutaupantys, o tendencijos augimą patvirtina ir patys prekybos tinklai, kurie skaičiuoja augančius pardavimus. Ekonomistų tokios tendencijos nestebina. Kaip...
Pastaruoju metu kainoms šokus į viršų, skaitytojai su „Delfi“ dalijasi užfiksuotomis įdomesnėmis kainomis kavinėse ar restoranuose. Vienas tokių, ir Saulius, kuris tikino, kad viename sostinės restoranų užmatyta dienos pietų kaina mažų mažiausiai nustebino. „Kažką, matyt, būsiu praleidęs“, – juokais...
Verslas Palangos Basanavičiaus gatvėje – kodėl atsirado dienos pietūs, kiek vidutiniškai išleidžiama ir kokios kavinių kainos (3)
Jau dvidešimt ketverius metus Palangoje verslaujantis ir dvi kavines valdantis Artur Arakelyan atviras – į pajūrį patraukė dėl meilės. Kai įsimylėjo lietuvaitę Ingą, metė ir darbą Armėnijos atominėje elektrinėje. Nuo tada jis Lietuvos pajūryje.
Palangoje vien tik belgiškais vafliais, ledais, čeburekais ar alumi gyvas nebūsi. Kažkada teks paieškoti sotesnio patiekalo. Ekonomiškiausias variantas, atrodo, turėtų būti dienos pietūs. Po sriubos ir antro patiekalo retas bus dar alkanas. Tad kokios kainos jus pasitiks pietų metu Palangoje? Iškart...
Prieš kiekvieną sezoną lietuvius iš naujo nustebina du dalykai – maisto kainos Palangoje ir tenykščių verslininkų skundai, kad tokių blogų metų dar nebuvo. Žinoma, juokaujame, tačiau važiuojant į kurortą tikėtis sutaupyti būtų naivoka.
Šią savaitę viešėdama Palangoje užsibrėžiau vieną aiškų tikslą – aplankyti bent kelias maitinimo įstaigas, kuriose už pietus nereikėtų palikti kalno pinigų. Vieną tokią vietą jau pavyko rasti (apie ją galite skaityti čia). Sėkmė man nusišypsojo ir antrą kartą – pačiame Palangos centre radau tokią ka...
Apie šią kavinę žino tik vietiniai Palangos gyventojai: sočiai ir skaniai pietavo neskriausdama piniginės (1)
Jei ne visi, tai bent dalis lietuvių nuoširdžiai mėgsta Palangą. Galbūt ją mėgtų ir daugiau tautiečių, jeigu tik ne tos aukštumas siekiančios kainos, o ypač – maitinimo srityje. Kol vieni pietums valgo kasmet vis brangstančius kurorto patiekalus, kiti ieško tokių vietelių, kuriose piniginė stipriai ...
Savo darbą pranešė baigianti ir visam laikui duris užverianti sostinėje gerai žinoma kavinė „Žvejų smuklė“. Ji daugiau nei du dešimtmečius buvo įsikūrusi ir veikė Žvėryne, Liubarto gatvėje. Jos šeimininkė pasakoja, kad užsidaryti tenka dėl asmeninių sveikatos problemų.
Dienos pietų kaina skirtingų šalies miestų maitinimo įstaigose skiriasi gana netikėtai. Pavyzdžiui, jei Vilniuje vidutinė pietų komplekso kaina balandį siekė 7,5 euro, Utenoje, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, teko mokėti daugiausiai – 8,34 euro. Pigiausiai papietauti buvo galima Ma...
Vasara dar neprasidėjo, bet šilti orai lepina ir veja prie jūros. Vis dėlto čia poilsiautojai pasitinkami ne taip svetingai, nes kainos, palyginti su praėjusiųjų metų vasaros pradžia, kandžiojasi. Verslas teisinasi, kad brangimas – dėsningas. Pigiausi rasti šaltibarščiai šiemet kainuoja 3,5 Eur, o u...
Kad ir kokia užimta darbo diena, gardiems pietums laiko visada atsiras. Tuo įsitikinusi „Delfi“ vaizdo turinio kūrėja bei laidų vedėja Kornelija Jasiūnaitė. Ji nė neabejoja – tik tinkamai pasistiprinus, galima keliauti toliau produktyviai darbuotis. O tam, kad nereikėtų galvoti, kur pietų metu nueit...
Karbonadai ir cepelinai nebetenkina lietuvių dienos pietums: dar po penkerių metų mūsų lėkštė atrodys visiškai kitaip (2)
Kai prieš dešimtmetį man pasakojo, kad štai ši įmonė labai rūpinasi savo darbuotojais, atrodė, kad tai yra korporacinis smegenų plovimas, - prisimena „ISS Lietuva“ vadovas Liutauras Daubara.
Kurį laiką Tautos išrinktieji Seimo rūmuose sėdėjo be valgyklos, bet lapkričio 21-ąją situacija grįžo į ankstesnes vėžias – valgykla yra. Tuo tarpu dauguma kalbintų vilniečių stebisi maitinimo paslaugų Seime kaina ir sako nežinantys sostinės centrinėje dalyje pigesnės vietos nei pavalgyti, nei kavos...
Dienos pietų kainos Vilniuje kopia aukštyn. Restoranuose jau įprasta palikti septynis eurus, tačiau valgyklose dar įmanoma pavalgyti už mažiau nei penkis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad rudenį kainos gali dar padidėti. Apie tai kalba ir „Delfi“ kalbinti verslininkai.
Jeigu praėjusią savaitę pakviečiau jus pasivažinėti po Lietuvą ir atrasti legendinę maitinimo vietą Švenčionyse, tai šiandien pristatysiu ne ką mažiau įdomią vietą, savo duris netikėtoje Vilniaus centro vietoje atvėrusią visiškai neseniai. Čia yra tas atvejis, kai tokie netikėtumai džiugina, tad pri...
Lietuvoje renesansą išgyvena savitarnos valgyklos: jų sparčiai daugėja tiek kurortuose, tiek didmiesčiuose. Nors atrodytų, kad jas renkasi tie, kurie ieško kur papietauti pigiau, tačiau tai – tik dalis tiesos.
Šiandien noriu papasakoti apie vietą, kuri savo duris lankytojams atvėrė palyginti neseniai. O man aplankyti tokias naujienas labai patinka ir dėl jų netgi galėtų atsirasti atskira rubrika, nes tikriausiai kiekvieną savaitę Vilniuje ir ne tik yra atidaroma (ir, deja, uždaroma) kokia nors nauja maiti...
Pietų pertrauka vietoje, kokios iki šiol nebuvo: nenorėjau iš čia išeiti iki paskutinės minutės (58)
Manęs labai dažnai paklausia, kokia gi ta mano mėgstamiausia pietų vieta Vilniuje. Ilgą laiką pateikdavau keletą savo atrastų perliukų, bet po praėjusios savaitės jau žinau labai tvirtą savo atsakymą į šį klausimą – atradau TĄ vienintelę.
Yra toks posakis – „į darbą kaip į šventę“, o aš šįkart norėčiau jį perfrazuoti taip: „į pietų pertrauką kaip į šventę“, nes vieta, kurioje pietavau ir apie kurią noriu jums papasakoti, būtent ir pritaikyta švęsti kasdien. Ilgos preambulės nerašysiu, nes dėmesio turi sulaukti ne ji, o mano aprašomas...