Užsienio žiniasklaida jau rašė, kad G. Landsbergis žvalgosi į eurokomisaro portfelį susijusį su užsienio politika, saugumu ir Europos Sąjungos (ES) plėtra.
„Na, tai užsienio žiniasklaida gal daugiau žino tada nei tie, kurie Lietuvoje sprendžia. Čia aš, žinoma, juokauju“, – antradienį Seime svarstė valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
O jeigu rimtai, tai valdančiosios koalicijos partneriai nori, kad pasitartų ir jais. Tad kitą savaitę yra šaukiamas koalicijos posėdis.
„Man atrodo, kad ta situacija yra nenormali“, – teigė A. Armonaitė.
Jau aišku, kad užsienio politikos portfelio Lietuva negaus. Labiausiai tikėtina, kad jį gaus Estijos premjerei Kajai Kallas. O latviai dar vienai kadencijai palieka Valdį Dombrovskį, jis tikriausiai pasiliks Europos Komisijos (EK) vicepirmininko poste.
Natūraliai kyla klausimas – o kur Lietuva?
Kai kurie abejoja, ar visos trys Baltijos šalys gali gauti tris įtakingus portfelius.
„Kad Lietuvai kas nors liktų, kai dar net neįvardinome kandidato. O potencialiausias kandidatas metus laiko sako – o kas jums sakė, kad aš noriu“, – kalbėjo liberalas E. Gentvilas.
O jeigu tiksliau, G. Landsbergis anksčiau sakė taip.
„Niekada nesivėliau į diskusijas apie tai, kas ko norėtų, ar nenorėtų. Čia ne grožio konkursas yra“, – birželio 11 dieną sakė G. Landsbergis.
Dar yra opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurie svajoja komisaro poste palikti dabartinį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
„Kadangi patys neturi, ką pasiūlyti, tai ką ir daro kitos valstybės – siūlo dabartinį komisarą į aukštesnes pozicijas. Aš labai rimtai kalbu“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Tad atrodo, kad savo įžvalgas ir vizijas išsakė visi, tik ne potencialiausias būsimas eurokomisaras konservatorių vadovas G. Landsbergis.
Pirmadienį G. Landsbergis buvo Briuselyje, didžiausios Europos liaudies partijos atstovai kalbėjo apie postų dalybas. Bet apie save G. Landsbergis ir toliau nekalba.
„Tai yra ne mano sprendimas. Ir norai irgi taip pat nėra mano. Lietuva turi galimybę turėti postus, kurie atitinka mūsų interesus, aš tiek galiu pasakyti“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Bet ir toliau neatskleidžia, koks tai postas.
Kai kurie kiti konservatoriai kaltina prezidentą G. Nausėdą. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė antradienį feisbuke rašė, jog Lietuva jau seniai būtų apsisprendusi pasiūlyti kandidatą į šaliai reikalingą poziciją, „jeigu ne G. Nausėdos pagaliai“. Ji dar pridėjo, jog valstybės vadovas „stovi ant kelio kaip užvirtęs medis“.
G. Landsbergis nei apie pagalius, nei apie medžius nekalba. Pabrėžia, kad procedūra prasideda nuo premjerės.
„Jos yra pirmas žingsnis, ji tą daro. Žinau, kad ji konsultavosi ir su dabar esame EK prezidente, kuri, tikėtina, bus ir kitos komisijos prezidentė – Ursula von der Leyen“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Premjerė Ingrida Šimonytė turi sutarti kandidatą į eurokomisarus su prezidentu ir tada teikti Seimui.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad Lietuva šiose procedūrose nevėluoja.
„Aš paminėjau dabar tris valstybes, kurios yra paskelbusios (kandidatus, aut. p.). Tai yra 3 iš 27. Mes tikrai dar nesame vieni iš paskutinių“, – tikino jis.
Tą patį sako ir kadenciją baigiantis eurokomisaras V. Sinkevičius.
„EK pirmininkė, pirmiausia ji pakvies šalis nares teigti. Ir šalims narėms pateikus dažnu atveju ji pasirenka žmogų, su kuo norėtų susitikti, įvyksta toks nedidelis interviu“, – LNK žinioms pasakojo V. Sinkevičius.
Kad Lietuva nevėluoja sako ir prezidentas G. Nausėda.
„Niekas dar nepasidalino, tiesiog yra jaunų žmonių, kurie yra labai nekantrūs. Tiesa, tai yra tokia savybė, kuri ilgainiui praeina“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Landsbergis dar kartą kartojo, jog primygtinai stengiasi nedalyvauti diskusijoje apie save patį.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
