Gydytojas ar verslininkas?
Vienas iš pagrindinių iššūkių gydytojui dietologui Edvard Grišin – balanso išlaikymas tarp gydytojo ir verslininko vaidmens. Specialistas teigia, kad kiekvieną savaitę reikia planuoti taip, kad būtų laiko gerinti abi sritis. Nors prioritetas yra tapti geresniu gydytoju, E. Grišin džiaugiasi, kad verslą valdo su puikia komanda, kas leidžia jam sėkmingai balansuoti tarp tobulėjimo moksle bei versle.
„Vadovauti komandai – nelengva, nes reikia palaikyti draugišką ryšį, tačiau kartais būtina būti vadovu ir priimti lemiamus sprendimus,“ – specialistas pripažįsta, kad gydytojai nėra gimę verslininkais – šiam santykiui reikia laiko ir žinių.
Įkūrus savo verslą gydytojo E. Grišino kasdienybė tapo dar įvairesnė. Nors atsirado daugiau atsakomybių, jis save laiko žmogumi, kuris užsibrėžia tikslus ir siekia jų iki galo. Derinti asmeninį gyvenimą, gydytojo darbą ir verslą nėra lengva, tačiau specialistas randa būdų suvaldyti stresą sportuodamas arba kalbėdamasis su artimaisiais ir kitais savo srities specialistais.
Maistu malšinate stresą?
Stresas ir nerimas dažnai veda prie emocinio valgymo. Gydytojas E. Grišin tvirtina, kad stresą dažnai malšina kramtomasis raumuo, todėl daugelis žmonių, susidūrę su stresinėmis situacijomis, pradeda valgyti. Tačiau toks būdas numalšinti nerimą gali padėti tik trumpam – dažnu atveju tai priveda prie emocinio valgymo ir svorio augimo. Stresuodami dažnai renkamės ne itin sveikus produktus, kurie dar labiau pablogina mūsų sveikatą ir virškinimą.
Įdomu tai, kad moksliniais tyrimais įrodyta, kad gumos kramtymas mažina stresą, tačiau dietologijos specialistas pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje užkandžiavimas nepadės numalšinti streso:
„Geriausias būdas sumažinti stresą yra iškart imtis veiksmų ir pašalinti stresinį faktorių. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės dažniausiai stresuoja dėl neatliktų darbų ir užduočių, todėl rekomenduoju geriau sėsti ir atlikti stresą keliančią užduotį, negu gaišti laiką nerimaujant ar bandant atpalaiduoti save maistu.“
Aktyvus bendravimas su specialistu – raktas į sėkmingą gijimą
Dietologijoje labai svarbu rasti ryšį su pacientu. E. Grišin pabrėžia, kad būtina abipusė komunikacija ir grįžtamasis ryšys.
„Jei patarimai neveikia, svarbu ieškoti kitų sprendimų. Nors dietologijoje yra daug prieštaringų teorijų, svarbiausia įsivertinti žmogaus elgseną, miego kokybę, fizinį aktyvumą ir tik tada kalbėti apie mitybą,“ – tvirtina dietologas.
E. Grišin ir jo komanda siekia ne tik gydyti nutukimą, bet ir vykdyti prevenciją bei šviesti visuomenę apie sveikos gyvensenos svarbą. Nutukimas, ypač Vakarų šalyse, tampa norma ir vis sunkiau su juo kovoti, o Lietuvoje nutukimo atvejų skaičiai – tik didėja.
„Nutukimas yra lėtinė liga, reikalaujanti ilgalaikio įsipareigojimo tiek gydytojams, tiek pacientams. Reguliariai atliekami kraujo tyrimai padeda nustatyti medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie gali būti nutukimo priežastis. Skydliaukės veiklos stebėjimas taip pat yra svarbus, nes jos sutrikimai gali lemti svorio padidėjimą. Rekomenduojama atlikti tyrimus kartą per metus, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei,“ – pataria jis.
Gydytojas pripažįsta, kad ne visada jo patarimai būna veiksmingi. Kai kuriais atvejais pacientai nesilaiko rekomendacijų arba jų gyvenimo būdas neatitinka patarimų. Tačiau sėkmingi atvejai, kai pacientai laikosi nurodymų ir pasiekia puikių rezultatų, įkvepia jį tęsti darbą ir nuolat tobulėti.
Kaip dirbant sėdimą darbą palaikyti gražias kūno linijas?
Visi žinome paprastą formulę – mažiau valgyk, daugiau judėk. Gydytojas teigia, kad nors tai tiesa, šią formulę reikia pritaikyti kiekvienam individualiai – reikia sužinoti apie žmogaus elgseną, gyvenimo būdą, poreikius ir pagal tai sudėlioti visą mitybos struktūrą.
Dietologas rekomenduoja valgyti 3-4 kartus per dieną, atsižvelgiant į individualų kalorijų poreikį. Kiekvieno valgymo metu svarbu gauti apie 30–35 gramus baltymų, nors daugelis žmonių šio kiekio nepasiekia. Taip pat svarbu rūpintis fiziniu aktyvumu – dirbant sėdimą darbą būtina surinkti bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Tai gali būti ilgas pasivaikščiojimas pertraukos metu, trumpas 10 minučių judėjimas kas valandą ar, esant galimybei, ėjimas pėsčiomis iš namų į darbą.
Sveikas maistas – kaip jį padaryti skaniu ir receptoriams, ir akims?
Darbo metu daugelis žmonių pastebi maisto įvairovės stoką, kai lygina savo patiekalus su kolegų dėžutėmis. Pasak dietologijos specialisto, vienas iš būdų paįvairinti mitybą - atkreipti dėmesį į maisto produktų sezoniškumą. Šiandien, kai daugelis skundžiasi laiko trūkumu pasigaminti maistą, sumažėja ir patiekalų įvairovė, o maistas nebeatrodo toks viliojantis.
Gydytojas pabrėžia, kad svarbiau nei maisto išvaizda yra jo funkcinis aspektas. Svarbu įsivertinti, ar jaučiatės sotūs, energingi ir lengvi po pietų. Pasak E. Grišin, dažnai sunkumas atsiranda dėl riebesnio, kaloringo maisto, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kas sukelia pilvo pūtimą ir to vengti.
„Svarbu lėtai ir neskubant valgyti, kad pagerintume virškinimą. Virškinimas prasideda jau pamačius maistą, kai pradeda kauptis seilės, bei, žinoma, kramtant, tad valgykite lėtai, kad pajustumėte sotumą ir padėtumėte virškinimui tinkamai veikti. Taipogi, neskubėkite kramtyti gumos ar gerti kavos iškart po valgio – tai vieni iš populiariausių dirgiklių galintys sukelti pilvo pūtimą,“ – Workland studijoje patarimais dalijosi dietologas.
Daugiau apie tai, kaip įdiegti sveikos gyvensenos principus įtemptoje dienotvarkėje, kokie gydytojo kasdienybės iššūkiai bei kaip identifikuoti nutukimo riziką – laidoje „Kaip“ per Delfi Video ir Delfi Youtube kanale: