Brigita Baladinskienė, penkių vaikų mama, maloniai sutiko mane pasikviesti pas save į namus ir pasidalinti savo gyvenimo istorija. 6 metus konditerijos srityje dirbanti moteris su šypsena ne tik papasakojo apie aistrą konditerijai, bet ir pavaišino savo kurtais prancūziškais desertais ir šokoladiniais saldainiais.
Desertų skonis bei grožis ir moters papasakota istorija paliko didelį įspūdį. Ir atskleidė, kaip mylint savo darbą net paprasčiausius ingredientus galima paversti tikrais šedevrais.
„Reikia mylėti tai, ką darai. Viskas pavyksta, kai tai darai su meile“, – šyptelėjo.
Pirmieji žingsniai konditerijoje
Brigita yra baigusi verslo administravimą, tačiau niekada nedirbo šioje srityje, nes visą savo laiką skyrė vaikų auginimui.
Iš pradžių, pradeda pasakojimą Brigita, virtuvei ypatingos traukos nejautė, tačiau jai visada patiko įmantrūs, gurmaniški dalykai. Tad dar vaikystėje Brigita išbandė savo jėgas gamindama sudėtingus pyragus. Pirmasis jos eksperimentas – pyragas „medutis“, tačiau ne klasikinio skonio, o su neįprastais kremų deriniais – burokėlių ir morkų. Sako, jau tada ieškojo naujų, netikėtų skonių derinių.
Tačiau tik vėliau, kai vaikai paaugo, moteris nusprendė rimčiau atsidėti konditerijai. Baigusi konditerės specialybę, įsitraukė į šį darbą iš visos širdies.
„Pirmiausia, pradėjau dekoruoti sausainius. Sakiau sau, kad – tik sausainius, gal dar kokį keksiuką, bet paskui įsivažiavau ir vis labiau jaučiau, kaip mane šis darbas kabina. Nors žinojau, kad vaikai namuose laukia, bet pradėjusi ką nors daryti laiką pamiršdavau. Laimei, turėjau didelį šeimos palaikymą,“ – pasakoja Brigita.
Brigita dirbo fabrikuose, mažose kepyklėlėse, o dabar triūsia Kaune esančiame restorane „Monte Pacis“.
„Fabrikuose buvo sunku fiziškai, nes ten dideli kiekiai, bet mažai vietos kūrybai – viskas pagal griežtą planą. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad atradau save dirbdama restorane – čia mano arkliukas,“ – dalinasi Brigita.
Dirbdama restorane Brigita turi visišką laisvę kūrybai. Jai tenka kurti naujus valgiaraščio patiekalus ir kasdien pristatyti kažką naujo, stengtis nustebinti.
„Svarbu, kad visi patiekalai atitiktų restorano koncepciją, būtų skanūs ir patrauklūs. Mano iššūkis yra ne tik pagaminti skanų ir sudėtingą desertą, bet ir sugebėti nustebinti, sužavėti klientus suteikiant jiems kitokių ir nepakartojamų skonių pojūtį,“ – sako Brigita.
Konditerija – ne tik darbas, bet ir kūrybinis procesas
Gamindama savo konditerinius gaminius Brigita pasitelkia įvairius prieskonius ir lietuviškas žaliavas ir taip kuria unikalius skonius. „Kaip ir sakiau, man labai patinka gurmaniški dalykai. Mėgstu paeksperimentuoti ir į savo gaminius įdėti įvairius prieskonius: pipirus, prieskonines žoles, čiobrelį, šalaviją ar rozmariną,“ – pasakoja Brigita.
Moteris restorano lankytojams sukūrė šerbetą su braškėmis, rabarbarais ir kardamonu, desertą su dižono garstyčiomis, makarūnsus gardino levandomis ir rožėmis. Naujausias kūrinys – desertas su juoduoju šokoladu, raudonaisiais pipirais ir „Džiugo“ sūriu.
„Turiu laisvę kurti ir man tai yra kažkas neįtikėtino. Mane tokie neįprasti skoniai veža. Tereikia įjungti fantaziją ir gali sukurti neįtikėtinų dalykų,“ – dalinasi konditerė.
Estetika konditerijoje Brigitai taip pat labai svarbi. Pasak moters, pirmiausia žmonės valgo akimis, todėl ji labai atsakingai į tai žiūri ir daug dėmesio skiria deserto papuošimams bei patiekimui. Pabrėžia, kad tobulo deserto siekimas yra juodas darbas ir matematika, nes reikia viską skaičiuoti ir derinti. Taip pat tai reikalauja atsakomybės ir kruopštumo. Net ir lėkštelė, kurioje patiekiamas desertas, atrodytų, yra smulkmena, tačiau Brigitai ji labai svarbi.
„Esu, galima sakyti, perfekcionistė, man viskas turi būti tobula,“ – juokiasi.
Brigita turi kelis mėgstamiausius receptus, kuriuos nuolat tobulina. Vienas jų – klasikinis prancūziškų makarūnų, kuriuos gaminant svarbus ypatingas tikslumas ir kantrybė. Prancūziška konditerija moterį žavi dėl daugybės įvairiausių priedų ir subtilių poskonio natų bei deserto lengvumo. Brigita taip pat labai mėgsta tartaletes, nors jų gamyba ir reikalauja daug darbo.
Pašnekovė tiki, kad jos darbų sėkmę lemia ne tik technikos išmanymas, bet ir meilė darbui bei noras nuolat tobulėti. „Namuose gaminu nuolat, nes vien tik turint specialybę netobulėsi. Kai profesiją paverti gyvenimu, darbas tampa labai mielas. Aišku, visko būna – ir sunku, ir ne pačių geriausių dienų pasitaiko, bet kai darbas patinka, viskas pakeliama. Pavargsti, bet pavargsti kitaip, nes didžiuojiesi savo pasiekimais, jautiesi pakylėtas, kai padarai kažką kitokio ir žmonės tai vertina. Ir savo vaikams sakau, kad neskubėtų ir rinktųsi tokią specialybę, kuri juos vežtų,“ – dalijasi Brigita.
Brigita Baladinskienė įrodo, kad net ir augindama būrį vaikų sugeba daryti tai, kas jai patinka, ir pasiekia karjeros aukštumų.
