Patys, kariuomenė ar Lietuva su NATO: apklausa parodė, kaip vertinamas pasiruošimas karinei grėsmei

Naujausia apklausa parodė, kaip vertinamas pasirengimas atremti galimą priešo ataką. Skirtumai tarp gyventojų, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos su NATO pagalba – daugiau nei akivaizdūs. Lietuvos su NATO pagalba, Lietuvos kariuomenės pasirengimas vertinamas kur kas geriau nei gyventojų. Tam yra aiški priežastis, sako „Delfi“ kalbinti karo ekspertai.

Tyrimą liepos 2–7 dienomis atliko „Delfi apklausos“ ir „Syno International“. Respondentų buvo klausiama, ar Lietuva yra pakankamai pasirengusi atremti galimą priešo agresiją. Šiame klausime atskirai išskirtas gyventojų, Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos valstybės su NATO pagalba pasirengimas.

Gyventojų pasiruošimas

Kalbant apie gyventojų pasirengimą, 3 procentai apklausos dalyvių teigė, jog gyventojai yra visiškai pasirengę, 9 procentai teigė, jog yra pasirengę.

32 procentai respondentų rinkosi atsakymą „nei pasirengę, nei nepasirengę“.

34 procentai sakė tikintis, jog gyventojai nėra pasirengė atremti galimą priešo agresiją, o 17 procentų apklaustųjų teigė, jog visiškai nepasirengę.

5 procentai apklaustųjų teigė, jog atsakyti sunku.

Lietuvos kariuomenės pasiruošimas

Vertinant Lietuvos kariuomenės pasirengimą, rezultatai kur kas labiau teigiami. 7 procentai respondentų teigė, jog atremti galimą priešo agresiją Lietuvos kariuomenė yra visiškai pasirengusi, dar 37 procentai rinkosi atsakymą „pasirengusi“.