Pokytį jaučia visa Europa
Remiantis „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, jau kuris laikas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rinkoje jaučiamas sulėtėjimas.
Teigta, kad Jungtinių Tautų duomenimis, 2023 m. TUI projektų skaičius Europos Sąjungoje smuko labiausiai – 10 proc., o skaudžiausiai buvo paveikti verslo paslaugų ir informacinių ir ryšių technologijų segmentai.
Panaši situacija, anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo E. Čivilio, yra ir Lietuvoje, o rinkos iššūkiai atsispindi ir pirmojo pusmečio rezultatuose.
„Per pirmąjį 2024 m. pusmetį pritraukti 22 projektai (15 proc. mažiau nei per 2023 m. analogišką laikotarpį) ir 1195 darbo vietos (48 proc. mažiau nei 2023 m.)“, – lygino jis.
Visgi, kaip pridūrė, nepaisant rinkos iššūkių tam tikruose sektoriuose, gynybos pramonėje ir žaliojoje ekonomikoje investicijų apimtys sparčiai auga.
„Lietuvai tai – puikus šansas susikurti naujų augimo šaltinių. Tai rodo ir per pirmąjį pusmetį pritrauktos rekordinės 239 mln. Eur investicijos į ilgalaikį turtą, kurias reikšminga dalimi lėmė gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ investicijų planai“, – teigė atstovas.
Kaip išskyrė, nors karas Ukrainoje didina su Vidurio ir Rytų Europos regionu siejamą geopolitinę riziką, didelių iššūkių Lietuvos galimybėms pritraukti TUI kelia mažėjanti talentų pasiūla, nepakankamas finansinių subsidijų instrumentų konkurencingumas ir investicijoms reikalingos parengtos infrastruktūros trūkumas.
„Lietuvai bus sudėtinga pritraukti pažangius investicijų projektus, jei neužtikrinsime tam reikalingos aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos“, – vieną iš priežasčių aptarė jis.
Mačiulis: reikia patrauklios mokestinės aplinkos
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prieš kurį laiką „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ kalbėjo, kad ką pasiūlyti Lietuva, žvelgiant į konkurenciją, lyginant su užsienio valstybėmis, pastaruoju metu, nelabai turi.
„Energija nėra pigi, darbo jėgos pigios nėra, darbuotojų skaičius mažėja. Bent jau gali pasiūlyti ne blogesnę, o konkurencingą, stabilią mokesčių sistemą, dėl ko gali ateiti kapitalas“, – kalbėjo jis ir kaip pavyzdį pateikė Airijos situaciją.
„Europos Teisingumo Teismas pasakė, kad didžiosioms įmonėms suteiktos lengvatos buvo neteisingos, „Apple“ turi sumokėti 13 mlrd. Eur.
Airijos Vyriausybė pasakė, kad nenori tų pinigų, nes nauda, kurią gavo iš atėjusių tarptautinių įmonių, yra daug didesnė, ir jie nenori, kad dėl tokių teismo sprendimų jos išeitų. Tai požiūris, kurio trūksta Lietuvoje.
Daugiau gerovės žemiausiam socialiniam sluoksniui gali sukurti ne padidinęs mokesčius ir perskirstęs iš vienos kišenės į kitą, bet sukūręs patrauklią mokestinę aplinką, dėl ko įmonės ateitų ir čia investuotų“, – mintimis dalijosi jis.
Siūlo finansinių paskatų
E. Čivilis aiškino, kad išlaikyti šalies konkurencingumą Lietuvai padeda finansinių paskatų taikymas, tačiau Europoje su šia priemone nesame išimtis.
„Atsižvelgiant į konkurencinę aplinką, subsidijos tampa būtinos, siekiant paspartinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvos regionus.
Jos sumažina trumpalaikes įsisteigimo ir ilgalaikes veiklos sąnaudas ir paskatina naujų darbo vietų kūrimąsi. Praktiškai visos šalys konkurentės siūlo subsidijų investicijoms į ilgalaikį turtą (CAPEX) arba darbo užmokesčio išlaidoms padengti“, – pasakojo jis.
Visgi Lietuva, anot jo, pagal finansinių paskatų konkurencingumą atsilieka nuo kitų šalių konkurenčių.
„Faktiškai suteikta vidutinė regioninė pagalba 2019–2023 m. gamybos projektams Lietuvoje siekė 14 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o Rumunijoje intensyvumas siekė 48 proc., Vengrijoje 24 proc., Slovakijoje 16 proc.“, – lygino atstovas.
E. Čivilis pridūrė, kad Lietuva neturi iš nacionalinio biudžeto lėšų finansuojamų subsidijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams, o kitos šalys konkurentės, tokios kaip Vengrija, Lenkija, tokių paskatų turi.
„Tarp šalių vyksta itin arši konkurencija dėl aukštųjų technologijų bei inovacijoms imlių įmonių pritraukimo, todėl Lietuvai reikalingos konkurencingos dotacijų priemonės MTEP investicijoms“, – sakė jis.
Bendrai, kaip aiškino, neužtikrinus finansinių paskatų konkurencingumo, Lietuvos galimybės pritraukti investicijas bus itin ribotos.
„Delfi“ primena, kad užsienio įmonės, investuojančios Lietuvoje, gali gauti valstybės pagalbą darbo vietoms kurti bei kapitalui Lietuvoje formuoti.
Aiškinta, kad tokia parama taikoma įmonėms, atsižvelgiant į sukuriamą darbo vietų skaičių, darbo užmokestį ir kitus kriterijus verslo paslaugų, technologijų, gamybos ir gyvybės mokslų srityse. Projektai gali tikėtis gauti paramos, jei atitinka nurodytus kriterijus, iš kurių kuriamų darbo vietų skaičius turi būti ne mažesnis nei 20 ir investicijų suma siekti ne mažiau nei 1 448 100 Eur, taip pat taikomi ir kiti reikalavimai.
Be to, visiems investuotojams, kurie turi stambių projektų statusą, gali būti taikomos mokestinės lengvatos, jei investuotojas pasiekia minimalius nustatytus darbo vietų ir kapitalo investicijų rodiklius.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Stambaus projekto statusą gali gauti ir projektai, kuriantys ne mažiau nei 20 darbo vietų, kuriose mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) yra 1,25 karto didesnis už savivaldybės, kurioje investuojama, VDU ir investuojama ne mažiau nei 20 mln. Eur.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžioji dauguma ES paramos priemonių, LEZ lengvatos ar Stambių projektų reguliacinis paketas gali būti taikomi vienodomis sąlygomis tiek užsienio, tiek vietinio kapitalo įmonėms, atitinkančioms reikalavimus“, – pridūrė E. Čivilis.
