Potencialas – didžiulis
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis „Delfi“ tikino, kad Lietuvoje šiuo metu labiausiai laukiamos tos investicijos, kurios reikšmingai prisideda prie struktūrinės Lietuvos ekonomikos transformacijos link aukštos pridėtinės vertės.
„Investuok Lietuvoje“ investicijų paieškos kryptys yra orientuotos į verslo paslaugų ir technologijų sektorių, gyvybės mokslų sektoriaus ir pažangios inžinerinės pramonės pritraukimą.
Pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiriame sparčiai augantiems naujiems segmentams, tokiems kaip gynybos pramonė, žalioji ekonomika, e. mobilumas, bioekonomika, kibernetinis saugumas“, – vardijo jis.
Kaip išskyrė, nepaisant rinkos iššūkių, tam tikrose sektoriuose, tokiuose, kaip gynybos pramonė ar žalioji ekonomika, investicijų apimtys ir šiai dienai auga sparčiai, tačiau nors tai dar naujai besiformuojančios sritys, jų augimo potencialas ateityje yra itin didelis.
„Lietuva turi galimybes tapti viena iš lyderių šiose naujose srityse“, – pastebėjo E. Čivilis bei aiškino, kad tam tikri projektai šiandien iš valstybės gali sulaukti ir tam tikro palaikymo, tačiau tai turi būti aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai, kur kuriamos darbo vietos pasižymi aukštu darbo užmokesčiu ir produktyvumu.
„Matome poreikį sudaryti palankesnes sąlygas specifinių, šiuo metu augančių sričių, tokių kaip gynybos pramonė, žalioji ekonomika ir kt. projektams, kurie dažnai reikalauja tam dedikuotų sektorinių priemonių, paramos.
Neseniai tokie pakeitimai įgyvendinti gynybos pramonės srityje. Pagal stambių projektų, skirtų investicijoms į gynybą, iniciatyvą, numatytos reikšmingos mokesčių lengvatos, kuriomis siūlomas 0 proc. pelno mokesčių tarifas pirmuosius 20 metų kartu su supaprastintu žemės įsigijimo ir teritorinio planavimo procesu“, – sakė E. Čivilis.
Jo teigimu, tai – išskirtinis Lietuvos investicinės aplinkos pranašumas.
„Mūsų konkurentai tokio reguliavimo naujiems investuotojams šioje srityje bent jau kol kas nesiūlo. Tokius šaliai pranašumą suteikiančius sprendimus svarbu vystyti ir kitose augančiose srityse, pavyzdžiui, žaliojoje ekonomikoje, bioekonomikoje ir kitur“, – sakė jis.
Investuotų į dirbtinį intelektą
Investuotojo Ilja Laurso nuomone, „nėra tokios antros investicijų rūšies, kaip dirbtinis intelektas“.
„Ne veltui labai daug lūkesčių čia sudėta. Manau, bendrai nėra daugiau tokių sričių, kaip ši, kuri taip pakeis žmonių gyvenimus.
Mano asmenine nuomone, tai – patraukliausia investicijų rūšis. Dirbtinis intelektas jau yra prasiskverbęs į trečdalį kompanijų, o vidutiniškai našumas, kurį jis kelia – 500 proc.
Našumas tiesiogiai atsiliepia į pelningumą, o pelningumas – į investicijų grąžą. Todėl jei reikėtų išskirti vieną – tai būtų dirbtinis intelektas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie gynybos pramonę I. Laursas tikino, kad, kaip piliečiui, jam kyla nemažai klausimų. Vienas tokių, kaip tikino, susijęs su pasvarstymu, kur yra riba tarp gynybos ir puolimo.
Plona riba. Nėra technologijos, kuri sukurta gynybai, bet nepanaudota puolimui
„Plona riba. Nėra technologijos, kuri sukurta gynybai, bet nepanaudota puolimui. <...>
Jeigu žiūrėtume, kaip į komercinį dalyką, atsisakyčiau išvis, nes jeigu optimizuoti ginklus į verslą, į pelningumą, tai išeina blogas dalykas, nes ginklai, pramonė, gynyba – ne verslas.
Tada orientuotis reikia kitur – į saugumą, našumą, efektyvumą. Tad jei bandyti iš to daryti verslą, man asmeniškai, čia išeina dviguba problema. <...>
Jeigu jau reikėtų žiūrėti į tai, žiūrėčiau ypatingai kruopščiai, išimtinai per valstybės prizmę, bet ne per privataus kapitalo“, – kalbėjo I. Laursas.
Esant reikalui galėtų persiorientuoti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius išskyrė, kad ypač didelį vaidmenį Lietuvoje galėtų vaidinti dvigubos paskirties produktai.
„Šiai dienai kai kuriose srityse Lietuva turi padariusi pažangą. Yra dvigubos paskirties produktai, kuriuos šiai dienai gaminame ir galime plėsti jų gamą. Tai – mūsų ateitis, įskaitant ir gynybai skirtus dalykus“, – teigė jis.
Paklaustas, ar tradiciniai verslai šiai dienai svarsto, kaip esant reikalui galėtų persiorientuoti bei prisidėti prie gynybos stiprinimo, teigė, kad apie tai yra kalbama.
„Ar gaminti metalinius korpusus baldams, ar gaminti kitas metalines detales, tinkamas kitiems dalykams, tarkime, minas, sprogmenis. Lygiai taip pat, kaip automobiliams kalti pakabos detales.
Verslas diskutuoja, bet mums reikia ilgalaikių užsakymų iš mūsų partnerių – Krašto apsaugos ministerijos ir visų kitų. Dešimtmetis bus problematiškas, mums reikia susitvarkyti, kad ne vien visą ginkluotę reikėtų pirkti iš užsienio“, – sakė V. Janulevičius.
„Gynyba nėra tik šovinys, tai platesnė sąvoka, kur mes save matome“, – pridūrė pramonės atstovas.
