Įžvelgia regionų potencialą
Lietuvos savivaldybių asociacijos l.e.p. prezidentas A. Klišonis įvardino keletą sėkmės atvejų, kai kalbantis su investuotojais, atsiranda daugiau galimybių darbo rinkoje. Anot jo, tokie pavyzdžiai, gali būti Molėtai, Akmenė, Plungė.
„Šiais laikais dirbantys žmonės, ypač jaunimas, yra pakankamai mobilūs. Jeigu yra tinkamos darbo sąlygos ir padorus atlyginimas, žmogus be problemų gali įveikti 20–30 km iki darbovietės“, – sakė A. Klišonis.
Pasak jo, darbo rinka atlyginimų ir konkurencijos prasme tiek Vilniuje, tiek Kaune yra perkaitusi, todėl tokiu atveju atsiranda galimybė padorius atlyginimus siūlančioms pramonės įmonėms įsikurti būtent regionuose. Tačiau, pašnekovas įsitikinęs, kad tai daug priklauso nuo pačių savivaldybių, regionų plėtros tarybų, kaip jos pačios vertina situaciją ir ar imasi kokių nors priemonių.
A. Klišonio manymu, regionuose darbuotojų yra, tačiau didžiausias klausimas – jų kvalifikacija.
„Vystant gamybą reikia dalies aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų: inžinierių, technologų, cechų vadovų, vadybininkų, kurių regionuose trūksta. Tačiau tokių darbuotojų gamyboje nereikia daug. Kita vertus, yra žemesnę kvalifikaciją turinčių žmonių, kurie gali dirbti prie konvejerio, ir jie gyvena čia pat vietoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, nors Kauno ar Vilniaus LEZ atlyginimai yra dideli, tačiau konkurencija ne ką mažesnė, tuo tarpu regionuose technologai ar inžinieriai gauna netgi didesnius atlyginimus nei didžiuosiuose miestuose. A. Klišonis pastebi, kad kiekvienas regionas turi savo patrauklumą, tačiau kiekvienu atveju reikia kantrybės, noro ir matymo į priekį.
„Regionai darbo rinkoje turi pakankamai daug potencialo, nes juose yra pakankamai daug laisvų ekonominių zonų, kurios dar nėra išnaudotos. Matome tokius gerus pavyzdžius, kaip Tauragėje, kur industrinis parkas yra išplėtotas paties privataus investuotojo. Kiti regionai taip pat neatsilieka. Džiaugiamės, kad verslas vystosi ir auga, lyginant su latviais ir estais, esame ženkliai geresnėje situacijoje“, – akcentavo A. Klišonis.
Jis taip pat pabrėžė, kad verslui kuriantis regionuose, tiek vietos, tiek parlamentinė valdžia neturėtų trukdyti jo persikėlimui, nes kai kuriais atvejais koją pakiša tiesiog techniniai sprendimai.
Darbuotojų trūkumo nejaučia
„Maxima LT“ Personalo departamento vadovė Tatsiana Ihnatovich sako, kad padidėjusio darbuotojų trūkumo regionuose įmonė nejaučia, o būsimų darbuotojų ieškoma visoje Lietuvoje: tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek mažesniuose.
Anot jos, artėjant Kalėdų laikotarpiui, šiuo metu vykdomos įprastos darbuotojų atrankos ir tiek didmiesčiuose, tiek regionuose darbuotojams keliami tie patys reikalavimai.
„Kaip ir kasmet, ieškome pastiprinimo prekyboje, gamyboje, logistikoje: salės darbuotojų, kasininkų-pardavėjų, taromato operatorių, virėjų, sandėlio darbuotojų, užsakymų komplektuotojų ir kt.“, – sakė T. Ihnatovich.
Jos tikinimu, situacija „Maxima“ parduotuvėse yra stabili ir stipriai išaugusio darbuotojų trūkumo apskritai nefiksuojama. Remiantis statistikos duomenimis, per pastaruosius 5 metus darbuotojų kaita sumažėjo 14,8 procentiniais punktais ir jau daugiau nei 4 metus nesiekia 40 proc.
„Tačiau pastebėjome kelias naujas tendencijas: pastaraisiais metais vasaros sezonas dėl šiltų orų užsitęsia iki pat rugsėjo pabaigos, todėl kandidatai neskuba ieškoti darbo ir į rinką sugrįžta tik spalio pradžioje. O samdydami į administracijos pozicijas, stebime, kad vis daugiau jaunų žmonių praktikuoja vasaros pradžioje išeiti iš darbo, pailsėti, o spalio mėnesį – grįžti atgal“, – kalbėjo T. Ihnatovich.
Anot jos, darbuotojų pokytį įmonėje lėmė per pastaruosius metus įvykę svarbūs pokyčiai pačioje prekyboje, kurie glaudžiai susiję su inovacijų diegimu parduotuvėse: savitarnos kasos, įdiegta „Scan&Go“ savarankiško apsipirkimo paslauga ir kt. Būtent tai, pašnekovės teigimu, turi nemažą įtaką darbuotojų poreikio mažėjimui.
„Taip pat darbuotojų pokytį lėmė ir parduotuvių tinklo vienodinimas, t.y. mūsų formatų projektas. Asortimento pokytis, vitrinų mažinimas parduotuvėse mums leidžia veikti efektyviau, o pirkėjams greičiau apsipirkti“, – patikino T. Ihnatovich.
Pašnekovė paklausta, ar įmonė taiko kokias nors priemones, norėdama pritraukti darbuotojus regionuose, sakė, kad susidūrus su sunkumais siekiant pritraukti į konkretų regioną, jų ieškoma kituose miestuose. Tokiu atveju pagal poreikį įmonė suteikia nemokamą transportą, apgyvendinimą.
T. Ihnatovich tikinimu, darbuotojų įkainiai tarp didelių miestų ir regionų skiriasi, tačiau nežymiai, tarp 2–5 proc., priklausomai nuo pareigybės.
„Atlygį nustatome atsižvelgdami ir į regione ar didmiestyje esančią darbo rinkos situaciją, darbuotojų konkurenciją, taip pat – į mūsų pačių poreikį bei parduotuvių skaičių regione ar didmiestyje. Kita vertus, pastebime, kad pastaruoju metu vidutinis atlygis tarp darbuotojų, dirbančių regionuose ir didmiesčiuose, nebesiskiria, daugiausiai dėl to, kad didžiuosiuose šalies miestuose turime daug kolegų, atėjusių dirbti be patirties“, – kalbėjo pašnekovė.
Didesnis darbuotojų poreikis vasarą
„Viada LT“ Personalo ir mokymų skyriaus vadovė Inga Račkauskaitė-Kėvalienė sako, kad įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu, tačiau jų poreikis išlieka visoje Lietuvoje, o daugiausia iššūkių didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune.
„Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame kai kuriuos procesus degalinėse“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, didžiausiais poreikis darbuotojų yra klientų aptarnavimo specialistų, dirbančių degalinėse ir aptarnaujančių klientus. I. Račkauskaitė-Kėvalienė patikino, kad regionuose sunkiau pritraukti darbuotojų tose darbo vietose, kurios toliau nuo gyvenviečių ar miestų ir gali būti pasiekiamos tik asmeniniu transportu.
„Mums pavyko šią situaciją išspręsti skiriant darbuotojams papildomus piniginius priedus atvykimui į darbą į nutolusias degalines“, – akcentavo pašnekovė.
Anot jos, nuo 2022 metų įmonė įdiegė rekomendavimo sistemą, kuri leidžia darbuotojams rekomenduoti išorinius kandidatus į laisvas darbo vietas.
„Tai taip pat labai veikia ir padeda, nes esami darbuotojai perduoda geras emocijas ir supažindina su darbo specifika. Suprantame, kaip svarbu sukurti aplinką, palankią lygioms galimybėms ir įvairovei, kurioje galėtų atsiskleisti kiekvieno žmogaus unikalūs gebėjimai ir požiūris. Dėl dabartinių pokyčių reikia vis daugiau dėmesio skirti organizacinės kultūros, įvairovės ir darbuotojų įtraukimui stiprinti“, – kalbėjo I. Račkauskaitė-Kėvalienė.
Jos tikinimu, didžiausia darbuotojų kaita pastebima Vilniuje bei Kaune, todėl įmonė investuoja tiek į gerų darbo sąlygų sukūrimą, tiek į darbuotojų mokymą, tiek į papildomas naudas. Pasak I. Račkauskaitė-Kėvalienė, dėka įvairių motyvacinių priemonių praėjusiais metais darbuotojų kaitą pavyko sumažinti 7 procentais.
Pašnekovė pastebėjimu, didesnis darbuotojų poreikis jaučiamas vasaros sezono metu, kai yra didesnė sezoninių darbų pasiūla ir žmonės yra labiau linkę keisti darbus.
„Atėjus rudeniui, situacija paprastai stabilizuojasi. Tą pačią tendenciją pastebime jau maždaug 4-5 metus iš eilės“, – pabrėžė I. Račkauskaitė-Kėvalienė.
Darbuotojams taikomos vienodos sąlygos
AB „Kauno grūdai“ Personalo tarnybos vadovė Irena Aleksiūnienė taip pat pastebi, kad regionuose darbuotojų trūkumas labiausiai jaučiasi vasaros sezonu, kai yra daugiau galimybių pasirinkti darbo vietų žemės ūkio ir statybos sektoriuje.
„Priklausomai nuo sezono ar situacijos darbo rinkoje būna momentų, kai atrankos trunka ilgiau, bet problemos, kad trūktų darbuotojų labai nejautėme ir nejaučiame. Darbuotojų kaitos išskirti pagal regiono ir miesto kriterijų taip pat negalėčiau. Kaip gamybinės įmonės ji yra tikrai nedidelė ir tuo labai džiaugiamės“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, įmonė dažniausiai susiduria su techninio personalo trūkumu ir ši tendencija ypač aktuali regionuose. I. Aleksiūnienė pastebi, kad antrus metus sunkesnės atrankos vyksta su kokybės specialistais.
„Reikalavimai darbuotojams darbuotojams regionuose ar didesniuose miestuose visiškai niekuo nesiskiria, visoje įmonėje taikomos vienodos darbuotojų pritraukimo ir skatinimo priemonės, už tą pačią pareigybę mokamas vienodas atlygis“, – pabrėžė pašnekovė.
