Vienu šūviu – du zuikiai
Apie tai, kad šiuo metu metro sistema Vilniuje turėtų ir kitą paskirtį, ne tik mažinti mieste susidarančias spūstis, „Žinau ką renku“ debatuose kiek anksčiau prasitarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Metro idėja – labai brangi, bet kai žvelgiu į sprendimą iš civilinės saugos pusės, jis atrodo vis labiau patrauklesnis.
Kalbant apie problemas, kurias spręstų metro, būtų spūsčių klausimas, taršos klausimas, o kitas dalykas – galima priedanga, jeigu iškiltų pavojus.
Manau, kad vertėtų pasvarstyti ir grįžti prie šito, bet tai – tik idėja. Reikėtų įsivertinti kaštų naudos analizę ir kiek tai kainuotų, ar galime turėti tokias investicijas“, – sakė ji.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius tikino išsakytai idėjai pritariantis.
„Jau seniai sklando, kad Vilniui reikėtų turėti metro. Mano nuomone, kadangi Vilnius yra mūsų sostinė, jis auga, o gyventojų skaičius yra didėjantis, žiūrint į perspektyvą, apie tai reikia pradėti kalbėti rimtai.
Kitas apsektas susijęs su Vilniaus gyventojų saugumo užtikrinimu, turint omenyje geopolitinę situaciją ir karo Ukrainoje išmoktas pamokas.
Matome, kad didelė dalis ukrainiečių ir slepiasi metro stotyse, kurios puikiai atitinka visus reikalavimus. Ten gali būti įrengtos išankstinės gyventojų buvimo vietos, paruoštos nakvynės vietos, maisto atsargos. Tai – rimtas klausimas, prie kurio reikėtų grįžti ir kalbėti“, – sakė jis.
Kaip pridūrė, kol kas, esant neramumams, geriausiai gyventojų saugumą užtikrinti būtų pasiruošęs būtų Šiaulių miestas.
„Jis turi 60 proc. poreikio patenkinto. Klaipėda artėja prie 50 proc., o Vilniuje situacija šiek tiek prastesnė. Metro padėtų išspręsti problemą“, – pridūrė jis.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas tikino minėtos idėjos nepalaikantis.
Jo teigimu, yra efektyvesnių ir pigesnių būdų, kaip pavojaus atveju apsaugoti ne tik Vilnių, bet ir didesnę Lietuvos dalį.
Reikėtų kaštų naudos analizės. Bet yra kiti variantai, pažiūrėkite, Izraelis turi laikinus priedangos elementus. Ukraina taip pat. Yra paprastesnių būdų nei metro.
„Reikėtų kaštų naudos analizės. Bet yra kiti variantai, pažiūrėkite, Izraelis turi laikinus priedangos elementus. Ukraina taip pat. Yra paprastesnių būdų nei metro.
Mobilūs priedangos elementai yra daug kartų pigesni, jie patogūs, nes gali būti ne tik Vilniuje, bet visos Lietuvos teritorijoje. Reikia žiūrėti visos Lietuvos mastu, ne tik Vilniaus“, – sakė jis.
Kainuotų milijardus
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tikino, kad 2020-aisiais buvo atlikti skaičiavimai, kiek Vilniui galėtų kainuoti metro sistema.
Pasak jo, įvertinus galimus metro įrengimo kaštus, įskaitant gatvių rekonstrukciją ir kitą infrastruktūros pritaikymą, to meto kainomis projektas būtų atsiėjęs 3,18–4,7 mlrd. Eur.
„Turint omenyje, kad nuo to laiko kainos dėl infliacijos išaugo, o visas šių metų Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas siekia 1,3 mlrd. Eur, tokio projekto savivaldybė pati įgyvendinti nepajėgtų, tam būtų būtinas nacionalinių institucijų prisidėjimas.
Jei Vyriausybė matytų tai kaip vieną iš savo darbo prioritetų, savivaldybė galėtų svarstyti ir apie savo indėlį“, – sakė jis.
Paklaustas apie metro, kaip slėptuvės potencialą, G. Grubinskas tikino, kad Vilniaus savivaldybė mato didelį jau esamos infrastruktūros potencialą, pritaikant ją priedangų funkcijai atlikti.
„Remiamasi ir Ukrainos patirtimi, kuri atskleidžia, kad esama infrastruktūra, pavyzdžiui, rūsiai, požeminės automobilių aikštelės ir verslo centrų bei daugiabučių namų požeminės patalpos, gali tarnauti kaip laikinos priedangos be didelių papildomų investicijų.
Savivaldybė jau pradėjo inventorizuoti esamą požeminę infrastruktūrą, kreipėsi į būstų administratorius, prašydama pateikti nekilnojamojo turto objektų, esančių rūsiuose ir požeminėse aikštelėse, duomenis, kad būtų galima įvertinti priedangų tinkamumą ir prireikus pateikti rekomendacijas jų patobulinimui.
Po vertinimo kiekvienam objektui bus pasiūlyta, kaip pagerinti patalpas, kad jos būtų komfortiškesnės ir tinkamesnės apsaugai“, – sakė jis.
Planuoja pirkti tarptautinę studiją
Idėja, kad Vilniuje galėtų būti statomas metro, sklando jau ne vieną dešimtmetį. Kol, pasak vienų, tai atkimštų miestą nuo automobilių ir mažintų kamščius, kiti tikina, kad tokios statybos kainuotų per daug ir niekada neatsipirktų.
Po ilgų diskusijų 2018 spalio viduryje Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Tokiu teisės aktu buvo sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.
Tada įstatyme buvo nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.
Kurį laiką diskusijoms dėl metro poreikio ir statybų pritilus, šių metų gegužę buvo paviešinti nauji planai.
Skelbta, kad Vilniaus „Susisiekimo paslaugos“ planuoja pirkti tarptautinę studiją dėl metro ar kitos naujos viešojo transporto sistemos Vilniuje įrengimo.
„Šiuo metu atliekama naujos viešojo transporto rūšies galimybių analizė ir vertinimas JUDU specialistų pajėgumais.
Atliekant papildomą analizę bus pasitelkiami išorės konsultantai, tačiau viešieji pirkimai šioms paslaugoms atlikti dar nėra įvykę. Planuojama, kad studijos pirminiai rezultatai bus kitų metų birželį“, – naujausią informaciją patikslino G. Grubinskas.
