Paulius Jurkevičius. Mėsainis Lietuvos trumpistams – jėgos imperatyvas

Šeši procentai Grenlandijos gyventojų gal ir norėtų tapti amerikiečiais. Bet jeigu parašysime ne žodžiais, o skaičiais, bus aiškiau – 6. Tai būtų maždaug trys tūkstančiai iš visų salos gyventojų. Yra ir kiti apklausų duomenys, jie pasakoja apie daugiau – gal net 15 procentų nebūtų prieš amerikietišką pasą. Vadinasi, susidarytų kokie septyni–aštuoni tūkstančiai.

Tokia štai skaidri kaip tirpstantis ledkalnis Grenlandijos amerikonizacijos matematika.

Atsiprašau, pasitaisysiu: ne amerikonizacijos, o trumpizacijos. Nes tai, KĄ su Danijos premjere kalba 47-asis JAV prezidentas, yra good bye Amerika. O tai, KAIP jis kalba su Kopenhaga – tai jau nebe įprastinis NATO partnerių apsikeitimas nuomonėmis. Greičiau senas filmas iš Teksaso kaubojų kasdienybės. Prisiminkime Spaghetti Western žanro šedevrą „Už saują dolerių“ su Clintu Eastwoodu, skambant Ennio Morriconės melodijai.

Kažkas prieš Kalėdas sakė, kad į Donaldo Trumpo teritorinių pretenzijų isteriją neverta kreipti dėmesio – rinkiminė agitacija ir tiek. Esą deklaracijos Mar-a-Lago dvaro kabinete buvo viena, o kalbos Baltųjų rūmų Ovaliajame bus visai kas kita. Pirmoji savaitė po inauguracijos rodo – ne. Tas pats. Tik dar kiečiau, dar aršiau, dar grubiau. Tiesa, Lietuvos trumpistams šimtinė per pusdienį pasirašytų įsakų yra pasaka. Antieuropa, antibriuselis, antiparlamentas, antibiurokratija. Antidemokratija. Jėga! Niekas iki šiol taip energingai valstybės nevaldė. D. Trumpas parodė, kaip tai daroma!