Vieni nurodo, kad tai didžiulis žingsnis į priekį, kiti tokį planą vertina skeptiškai, mano, kad Bendrija vis tiek nebus pajėgi tinkamai apsiginkluoti. Kokios nuotaikos Briuselyje? Ar Europos Sąjunga pajėgs atliepti jai kylančias grėsmes? Apie tai su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“.
Visų pirma europarlamentaras atkreipė dėmesį į bendrai pasikeitusį Vakarų supratimą, kokių veiksmų reikia imtis.
„Prieš tai trejus metus kalbėjome apie tai, kaip padėti Ukrainai, kaip sutelkti daugiau lėšų, kaip pagaminti daugiau ginkluotės, ir viskas sukosi apie Ukrainą. Pagaliau suprasta, kad Rusijos agresija yra sisteminis dalykas. (…) Rusijos bandymas destabilizuoti ir visokiais būdais vykdyti visapusišką karą prieš Vakarus, turbūt ir privertė galų gale ES padaryti tą sprendimą“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Kaip bus sukauptos lėšos?
Pasak europarlamentaro, jo esmė yra 800 mlrd. eurų, ketverių metų laikotarpiui, kurie anksčiau nebuvo skiriami gynybai.
„Bet turbūt, kaip visada, didžiausią įdomumą atskleidžia detalės, kad nebus taip lengva tuos 800 mlrd. eurų padėti ant stalo. (…) 650 mlrd. eurų, pasak ES vadovų, turi ateiti padidinus kiekvienos valstybės narės gynybos išlaidas 1,5 procentinio punkto. Tai yra daug. Devynios ES valstybės ir dabar yra žemiau 2 proc. Įsivaizduokite, praktiškai dvigubai padidinti gynybos išlaidas Belgijai arba Italijai, Ispanijai, nėra lengvas dalykas“, – sakė P. Auštrevičius.
Dar 150 mlrd. eurų, pasak europarlamentaro, bus skiriama iš Europos Komisijos papildomų fondų.
„Tai yra nepanaudoti fondai, papildomos lėšos, kurios atsiras per tą ketverių metų laikotarpį“, – aiškino P. Auštrevičius.
Apskritai jis tą žinią apie norą investuoti papildomai į gynybą įvertino pozityviai.
„Tai yra žinia, kad norima stiprinti ES saugumą, bet dėl būdo, kaip telkiamos lėšos, aš nepasakysiu, kad aš vienprasmiškai remiu tą sprendimą, kuris priimtas“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Žingsnis gynybos sąjungos link
Papildomų finansų telkimą europarlamentaras vertino kaip žingsnį Europos gynybos sąjungos atsiradimo link.
„Niekada anksčiau ES neskyrė tiek lėšų saugumui ir gynybai, juo labiau iš ES biudžeto. Tai yra beprecedentis dalykas. Bet, žinoma, vertinant JAV besikeičiančią ir kartais sunkiai prognozuojamą politiką, norima stiprinti ES nepriklausomumą, kad valstybės būtų pakankamai tvirtos gynybos potencialo prasme“, – sakė P. Auštrevičius.
Pasak europarlamentaro, tas siunčia signalą ir agresoriui, kad nereikia bandyti provokuoti. Tačiau jis pripažįsta, kad požiūris į veiksmų, kurių norima imtis svarbą, valstybėse narėse ne vienodas.
„Bet supratimas sostinėse yra labai skirtingas. Manau, kad artimiausiu metu išgirsime įvairių interpretacijų, kad vienam reikia daryti kažką papildomai, kitam – nereikia. Tai mane labai neramina. Jeigu norime bent jau prilygti JAV, tai štai – 4-5 proc. nuo BVP, toks yra rodiklis“, -kalbėjo P. Auštrevičius.
Taip pat ir europinėse politinėse šeimose nuotaikos irgi yra skirtingos.
„Radikalios dešinės argumentas yra, kad nacionalinė gynyba yra nacionalinės kompetencijos reikalas, (…) kad mes patys nuspręsime, ką reikia daryti. Socialistai kalba, kad bent jau 3 proc., kurie dabar numatyti, yra per daug, kad tai mažina socialinių programų finansavimą. (…) Europos politinis elitas neturi vienos nuomonės“, – pastebėjo P. Auštrevičius.
Ginkluotės paklausa didžiulė, tad dabar galioja principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“.
„Valstybės narės, kurios turi suplanavę savo gynybinių pajėgumų didinimą, turi aiškius grafikus, turės privalumą, ir galės anksčiau sudarinėti susitarimus su gamintojais“, – teigė P. Auštrevičius.
Jo vertinimu, šioje situacijoje svarbiausia, kad užsikurtų Europos gynybos pramonė.
„Visiems čia bus darbo. Gynybos pramonė Europoje turi sustiprėti, arba mes turime įsigyti ginkluotės iš svetur, taip pat ir JAV“, – sakė P. Auštrevičius.
