Sveikatos apsaugos ministerija sprendimą žada jau kovo viduryje, tačiau, kad vaistas būtų pripažintas kompensuojamu, tenka ilgai laukti. Kita vertus, anot Vaistų kontrolės tarnybos, inovatyvūs vaistai nebūtinai efektyvesni.
Anot kardiologų, daugiau kaip pusė mirčių yra nulemtos kraujotakos sistemos ligų, tai vis dar tebėra pirmaujanti mirties priežastis. Prie to prisideda ir cholesterolio padidėjimas kraujyje. Tai gali lemti įvairūs veiksniai, kaip bloga mityba ar mažas fizinis aktyvumas, todėl dažnai gydytojai skiria pacientams tam tikrų vaistų.
Vilnietė pasakojo, kad jos šeimos nariams padeda jau esamų vaistų nuo cholesterolio naudojimas.
„Kai naudoja reguliariai, tai šiek tiek veikia“, – sakė moteris.
Šiuo metu pacientams yra skiriami du kompensuojami medikamentai, kurie mažina cholesterolį.
„Pirmieji jų – statinai. Jie veikia cholesterolio apykaitą, veikdami kepenyse. Antroji medikamentų grupė – tai vaistai, kurie veikia žarnyne ir blokuoja cholesterolio reabsorbciją. Yra tas preparatas, pavadinimu ezetimibas“, – kalbėjo gydytoja kardiologė, profesorė Olivija Dobilienė.
Kaip ir visi vaistai, šie taip pat turi pašalinių poveikių.
„Statinų dažniausi pašaliniai poveikiai – raumenų skausmai. Jie pasireiškia iki dešimties procentų visų žmonių“, – teigė gydytojas kardiologas Tomas Jablonskas.
Lietuvoje atsirado ir inovatyvūs vaistai nuo cholesterolio, kurie, deja, šiuo metu nėra kompensuojami. Dėl kainos didžioji dalis visuomenės jų įpirkti negali.
„Vieno preparato, kurį reikia vartoti du kartus per metus, kaina siekia iki 2 000 eurų per metus. Kito preparato, kurio reikia, tarkime, du kartus per mėnesį, vienos dozės kaina yra 350 eurų, tačiau laikui bėgant ji mažėja“, – nurodė Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.
„Tai nėra visiškai neįperkama suma – ją gali sau leisti dirbantys žmonės, gaunantys vidutines ar didesnes pajamas. Tačiau jei kalbame apie pacientus, kurių pajamos nėra didelės, ar vyresnio amžiaus, jiems įsigyti šiuos vaistus yra sudėtinga“, – tvirtino gydytoja O. Dobilienė.
Lietuva – vienintelė šalis Europoje, kurioje šie vaistai nėra kompensuojami.
„Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje šiuos vaistus tam tikroms pacientų grupėms galima skirti kompensuojamus, o mes to daryti negalime“, – teigė O. Dobilienė.
„Mes turime vienokį algoritmą, kitos šalys naudoja kitus algoritmus. Gamintojas buvo atlikęs klinikinį tyrimą pagal kitos šalies standartus, o ne pagal Lietuvos standartus“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas.
Kad šie vaistai taptų kompensuojami, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau jokio atsakymo negavo.
„Rašėme ir tiesioginio kreipimosi laiškus, tačiau, deja, atgalinio ryšio nesulaukėme“, – pabrėžė A. Štaraitė.
Ministerija aiškina, kad kelias, kol vaistas būtų pripažintas kompensuojamu, yra itin ilgas.
„Arba gamintojas, arba gamintojo atstovas, arba pacientų, arba gydytojų asociacijos turėtų kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Tada tarnyboje atliekama analizė“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras.
Tiesa, tokią analizę tarnyba jau buvo atlikusi ir pareiškė, kad inovatyvūs vaistai nebūtų efektyvesni ir negalėtų būti skiriami didelei pacientų daliai.
„Jis yra reikalingas, tačiau ne plačiajai visuomenei, o tik tam tikroms grupėms – toms, kurioms neveikia pirmieji vaistai arba bendrai kontraindikuoti nėra tie pirmieji vaistai statinai, kurie yra standartiškai finansuojami“, – šnekėjo D. Naumovas.
Kardiologai sako, kad didžiausios rizikos pacientams inovatyvūs vaistai būtų naudojami kaip papildomas gydymas jau egzistuojantiems vaistams – statinams ir ezetimibui.
„Jei mūsų pacientas yra labai didelės rizikos ir mums reikia kombinuoto gydymo, tai derinant su statinais ir ezetimibu, šie vaistai labai efektyviai gali sumažinti blogojo cholesterolio koncentraciją net iki 75 procentų“, – tvirtino O. Dobilienė.
Ministerija tikina, kad Kompensavimo komisija dar nepriėmė galutinio sprendimo. Kitas komisijos posėdis turėtų įvykti kovo viduryje.
LNK Žinių reportažą žiūrėti galite čia:
