Profesorius atviras – visi patiria stresą, o ir jis pats nėra išimtis. Visgi yra išsiugdęs įprotį prieš miegą išmesti visus rūpesčius ir darbus iš galvos.
„Vakare bandau atsijungti nuo visų darbų, nes prieš kelerius metus sužinojau, kad žmonių, kurie nemiega bent 6 valandų, kraujagyslės patiria stresą, formuojasi aterosklerotinės plokštelės. Be to, kitą dieną žmogus suvartoja 400 kcal daugiau“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo prof. R. Kubilius.
Gydytojas sako šiais metais sau įsipareigojęs kasdien nueiti bent po 5 kilometrus. Kol kas šį įsipareigojimą pavyksta uoliai vykdyti, dažniausiai – po darbo vakarais. Taip ne tik surenkamas reikiamas žingsnių kiekis, bet ir praskaidrėja mintys. Gydytojas pabrėžia, kad kiekvieną įprotį reikia pradėti ugdyti po mažą žingsnį, pavyzdžiui, nuspręsti kasdien lipti laiptais, o ne kilti liftu. Net toks pasirinkimas jau turės įtakos sveikatai.
Laidoje gydytojo buvo paklausta – kiek jam metų ir koks jo kraujo spaudimas? Prof. R. Kubilius atsakė, kad rugsėjį sulaukė 50 metų, o spaudimas yra nustatytose normos ribose.
„Žinoma, norėčiau sportuoti dar daugiau ir būti dar labiau fiziškai aktyvus, bet visada bandau surinkti reikiamus žingsnius, susilaikyti nuo tam tikrų produktų, kažko atsisakyti. Meluočiau, jei nesakyčiau, kad neturiu pagundų. Bet tai ir yra nuolatinės mūsų kovos.
Vakar sutikau pacientą, kuris pasigyrė, kad jau 4 dienas neberūko elektroninės cigaretės. Po kurio laiko žiūriu, jis jau atsiranda su kepta duona. Sako – negaliu, mečiau rūkyti, tai dabar norisi ir saldumynų, ir sūraus maisto. Ir aš jį suprantu, vienas veiksmas kompensavo kitą“, – su šypsena sakė gydytojas kardiologas.
Rūkymas ne veltui priskiriamas prie didelės rizikos veiksnių. Pasak gydytojo, prancūzai pristatė savo tyrimus, kuriuose nurodoma, kad jei pacientas patyrė miokardo infarktą sulaukęs 70-ies ir po to metė rūkyti, netgi tai jį apsaugo reikšmingiau nei kai kurių vaistų nuo širdies ligų vartojimas.
„Pagrindinės Europos kardiologų draugijos rizikos vertinimo skaičiuoklės vertina viršutinį arterinį kraujospūdį, cholesterolį, amžių ir ar žmogus rūko. Vien rūkymas priskiria žmogų didesnės rizikos grupei, o jei rūkyti nustojama, rizika iškart reikšmingai sumažėja“, – pabrėžė prof. R. Kubilius.
Kava iš tiesų naudinga sveikatai
Neseniai paskelbtas JAV Tulano universiteto tyrimas, kuriame amerikiečiai mokslininkai išanalizavo daugiau nei 40 tūkstančių suaugusių žmonių duomenis. Tyrimas vyko nuo 1999 metų iki 2018 metų.
Rezultatai parodė, kad rytinės kavos mėgėjams rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 31 proc. mažesnė nei tiems, kurie ryte negeria kavos.
„Labai įdomi tema ir čia svarbu pabrėžti keletą akcentų. Kava neabejotinai yra pats populiariausias gėrimas. Kofeinas yra nutraceutikas, tai biologiškai aktyvi medžiaga, turinti papildomos reikšmės sveikatai. Prieš 3 metus gavome iniciatyvą iš Lenkijos mokslininkų, kai jie pradėjo ruošti mokslinę publikaciją minėto žurnalo šeimos grupėje, apie tai, kaip įvairūs nutraceutikai veikia širdies skersaruožį raumenį pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Vienas iš analizuotų nutraceutikų buvo kofeinas.
Nors tuo metu nebuvo nustatyta, kad kofeinas kenkia ar padeda skersaruožiam širdies raumeniui, tai paskatino domėtis, ką žinome apie kavą ir kofeiną. Pasirodo, kofeinas pasižymi teigiamu poveikiu įvairioms sistemoms. Kava mažina šlapimo rūgšties kiekį, o tai vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių“, – dėstė prof. R. Kubilius.
Taip pat pastebėta, kad daugiau kavos suvartojančioms moterims mažėja kaulų suretėjimas. Kavos mylėtojai mažiau serga Parkinsono liga, kava veikia prieš onkologines ligas.
O štai naujame, jau minėtame Tulano universiteto tyrime buvo palygintos 3 žmonių grupės: nevartojantys kavos, geriantys kavą visą dieną ir tie, kurie geria ją iki pietų.
„Tiems, kurie kavą vartojo tiek ryte, tiek visą dieną, buvo teigiamas poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Bet ypač mokslininkai atkreipė dėmesį į tuos žmones, kurie kavą gėrė ryte, nes jų rezultatai buvo dar geresni.
Tada pradėta tyrinėti, kaip tai veikia. Kai žmogus nubunda, užsiveda jo simpatinė nervų sistema, kavos stimuliacija sinchronizuojasi su šiuo poveikiu. Vakare simpatinė nervų sistema pradeda lėtėti, prasideda sumažėjusio budrumo, mieguistumo būklė“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Tas, kuris kavą vartoja visą dieną, simpatinę sistemą dar labiau aktyvuoja ir miego–poilsio režimas išsibalansuoja. Kofeinas silpnina melatonino sintezę – tie, kurie vartoja daugiau kavos, blogiau miega.
„Kita vertus, Ikarijos gyventojai, tai yra Graikijos sala, yra ilgaamžiai, nors suvartoja iki 400–500 ml kavos. Bet ją geria rytais. Taigi, moksliniai duomenys palankūs kavos mylėtojams, ypač, jei kava geriama iki pietų“, – pabrėžė prof. R. Kubilius.
Plikyta kava didina cholesterolį
Be kofeino kavoje yra dar bent 100 aktyvių medžiagų, polifenolių, kurie teigiamai veikia organizmą. Tyrime taip pat pastebėta, kad tarp kavos mėgėjų buvo mažiau sergančių onkologinėmis ligomis.
Gydytojas kardiologas, jei tik yra galimybė, visada rinktis filtruotą, o ne plikytą kavą, nes plikytoje kavoje lieka daug sterolių, kurie didina cholesterolį.
Manoma, kad per diena kavos norma yra 2–3 puodeliai, tad svarbiausia – saikas.
