Kaip pasakoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas, NKP yra LR Žemės ūkio ministerijos iniciatyva sukurta sertifikavimo sistema, išskirianti aukštesnės kokybės produktus nuo įprastų rinkoje esančių gaminių, o svarbiausia – garantuojanti, kad tai Lietuvoje užauginti ir pagaminti produktai.
„NKP ženklinimas nėra tik rinkodaros įrankis – tai aiškus įsipareigojimas laikytis griežtų reikalavimų, užtikrinančių aukštesnę produkcijos kokybę. Tai reiškia, kad tiek ūkininkai, tiek gamintojai privalo laikytis konkrečių auginimo ir gaminimo standartų, o produktai, pažymėti NKP ženklais, turi būti natūralūs, maistingi bei pagaminti tausojant aplinką“, – pabrėžia G. Kauzonas.
Jau nuo 2023 m. Lietuvos parduotuvėse galima rasti vištienos, sertifikuotos pagal NKP sistemą, pažymėtos ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Vilniaus paukštynas – pirmasis gamintojas, sėkmingai praėjęs NKP sertifikavimo kelią tiek mėsinių viščiukų auginime, tiek ir galutinių produktų gamyboje. Plečiasi ir Lietuvos ūkininkų, auginančių mėsinius viščiukus, ratas, kurie taip pat siekia NKP sertifikato.
Tvarus vištienos auginimas – tik pagal aukščiausius standartus
Norintys gauti teisę savo užaugintai ar pagamintai produkcijai naudoti NKP ženklinimą, ūkininkai ir perdirbėjai turi praeiti griežtą sertifikavimo procesą, kuris užtikrina aukščiausius gamybos standartus.
„Paukštininkystės sektoriaus atstovai privalo laikytis reikalavimų, kurie netgi viršija ES normatyvus, susijusius su paukščių pašarų kokybe, auginimo sąlygomis, gamybos procesų skaidrumu. Pavyzdžiui, lesalas turi būti kuo natūralesnis, didžiąją jo dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Paukštidėse turi būti įrengta ventiliacija, tinkamas apšvietimas, skiriama daugiau ploto ir pakankamai erdvės paukščių judėjimui, – pasakoja G. Kauzonas. – Vienas svarbiausių reikalavimų – paukščiai turi būti užauginti be antibiotikų. Geresnės sąlygos padeda užtikrinti, kad paukščiai turi natūraliai stiprią imuninę sistemą, kurios dėka visą auginimo periodą paukščiai išlieka sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais.“
Siekiant gauti ženklą „Nacionalinė kokybė Lietuva“, audituojamos ir sertifikuojamos visos gamybos grandys – nuo auginimo iki šviežios mėsos ir pusgaminių, gaminių gamybos. Patiems augintojams ir gamintojams NKP ženklinimas yra didelis įvertinimas, įprasminantis jų pasiekimus tvariame ūkininkavime ir gamyboje.
„Mūsų, paukštininkystės sektoriaus atstovų, tikslas visada buvo užtikrinti, kad kiekvienas paukštis būtų auginamas laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų. NKP sertifikavimas atsirado kaip papildomas ir aiškus įrodymas pirkėjams, kad rinkdamiesi vietinės kilmės produktus, jie gali būti tikri įsigyjantys aukštos kokybės gaminius“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.
Lietuviška paukštiena konkuruoja su didžiausiais Europos gamintojais
Didėjantis susidomėjimas NKP sertifikavimu rodo, kad tiek gamintojai, tiek vartotojai vertina aukštesnius standartus atitinkančią vietinę produkciją.
„Vis daugiau vartotojų atidžiau renkasi maisto produktus ir ieško ne tik kokybės, bet ir atsakingos gamybos ženklų. NKP ženklu pažymėta vištiena yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori būti tikri, jog produktas pagamintas atsakingai ir be nereikalingų priedų“, – teigia G. Kauzonas.
Pasak jo, tai, kad lietuviška paukštiena yra eksportuojama į daugelį šalių, įskaitant Skandinaviją, Jungtinę Karalystę ir net Japoniją – šalis, kurios kelia ypač aukštus maisto kokybės reikalavimus, yra aiškus įrodymas, kad mūsų vietinė produkcija pasižymi aukšta kokybe ir atitinka griežčiausius tarptautinius standartus.
„Mūsų paukštininkystės sektorius jau dabar konkuruoja su didžiausiais Europos gamintojais. Lietuviška vištiena yra vertinama už gerą skonį, griežtus auginimo standartus ir skaidrią gamybos grandinę. Tai rodo, kad NKP sertifikavimas yra ne tik vietinės rinkos pranašumas, bet ir eksporto galimybių didinimas“, – sako G. Kauzonas.
Inovacijos: kas laukia ateityje?
Kalbėdamas apie inovacijas paukštininkystės sektoriuje, kaip vieną iš didžiausių pasiekimų G. Kauzonas įvardija antibiotikų atsisakymą auginant paukščius.
„Lietuvoje daugiau nei pusė paukščių yra užauginami visiškai be antibiotikų, o jei kalbėtume apie didžiuosius šalies paukštienos gamintojus, tai šis skaičius siekia daugiau nei 80 proc. Tai yra didelis pasiekimas, lyginant su daugeliu kitų šalių, kuriose antibiotikų naudojimas auginant paukščius yra įprasta praktika. Kol Europa dar tik siekia pažaboti antibiotikų naudojimą paukštininkystėje, mes šiuo klausimu esame gana toli pažengę“, – džiaugiasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.
Jis priduria, kad kai kurie didieji paukštynai, tokie kaip „Vilniaus paukštynas“, jau dabar taiko ir vadinamąją „nuo lauko iki stalo“ strategiją, pilnai kontroliuodami gamybos procesą – nuo lesalų gamybos iki galutinio produkto pristatymo į prekybos vietas. Tai leidžia ne tik užtikrinti aukščiausią kokybę, bet ir sumažinti neigiamą aplinkosauginį poveikį.
„NKP ženklinimas yra reikšmingas žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės vietinę produkciją. Na, o toliau turime siekti dar tvaresnių gamybos procesų, atsakingo vandens ir energijos naudojimo, ekologiškų pakuočių sprendimų. Manau, kad visa tai ateityje taps neatsiejama modernios paukštininkystės dalimi“, – neabejoja pašnekovas.
