Žalčialunkis yra tituluojamas bene nuodingiausiu augalu visoje Lietuvoje. Paradoksalu, kad toks pavojingas augalas yra toks malonus akiai, kad gali kilti noras ir prisiskinti šakų namus padekoruoti.
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.) yra timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos, žalčialunkių (Daphne) genties krūmas. Manoma, kad augalo pavadinimas kilo nuo graikų mitinės būtybės nimfos vardu Dafnė.
Lietuviški paprastojo žalčialunkio sinonimai – raudonžiedis, žalčialunkis, mešlunkis, mešlankis,mėšlungė, meškalankis, meštalungė, pipiro medis, praštalunkis, plėštalungis, žalčio lunkas, žalčiaplungis, žaltininkas, žaltilankas, žaltplunksnis, žemės plunksna, žalčiolungis,vilkakarnis. Angliški sinonimai – mezereon, daphne, spurge olive, widow-wail, wild pepper, paradise plant.
Nors ir žalčialunkio žiedai, ir uogos gali atrodyti labai nekaltai, svarbu žinoti, kad nuodingos yra visos šio augalo dalys. Pauosčius žiedų, žiedadulkės gali žaloti akis ir kvėpavimo takus, mėginant liesti ar skinti šakas – augalo sultys gali sukelti pūsles ir žaizdas ant odos. Pakramčius žalčialunkio žievės pūslėmis nusėjama gleivinė ir net iškrinta dantys, o 10-12 šio krūmo uogų yra mirtina dozė vaikams.
Apsinuodijus juntamas burnos ertmės deginimas, padidėja seilėtekis, atsiranda skausmingi diegliai pilvo srityje, viduriavimas, skausmingas šlapinimasis, bendras organizmo nusilpimas, sunkus kvėpavimas ir net sąmonės praradimas.
