Tačiau ne visiems tai tik liūdesys.
„Brangimą matome, tačiau pasekmės visiems skirtingos. Ekologiniams ūkiams, kurie nenaudoja trąšų ir chemikalų, tai naudinga. Jie trina rankas, nes įgaus konkurencinį pranašumą. Tačiau tiems, kurie ūkininkauja intensyviai brangimas didina savikainą. Blogiausia, kad kol kas panašu, jog kai kas brangsta be pabaigos. Pavyzdžiui, azotinės trąšos kainavo 300 eurų, dabar virš 700. Tai smogs grūdų ūkiams“, – apie kainų šuolius ir to pasekmes pasakoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats turintis šilauogių ūkį.
Jis paaiškina ir kodėl išskiria grūdininkus – jų gaunamos pajamos iš hektaro sąlyginai mažos ir trąšų bei chemikalų brangimas skausmingas. Kas kita daržovės ar uogos, kur augalų apsaugos priemonių ir kitų derliui užauginti reikalingų priemonių dalis savikainoje kur kas mažesnė. Iš kitos pusės, grūdų supirkimo kainos labai aukštos ir tai tuo pačiu didina trąšų kaina.
V. Buivydas sako, kad nereikia apsiriboti vien trąšomis. Pavyzdžiui, žymėto dyzelino kaina pernai buvo nukritus iki 40 ct/l be PVM. Šiemet ji jau 70 ct/l.
„Ši visuma vers branginti produkciją, tačiau jei bus geras derlius pasaulyje, jo brangiau parduoti nepavyks“, – dėlioja V. Buivydas ir tikina, kad būtent dėl tokių rizikų ir neapibrėžtumo žemės ūkis yra remiamas.
Žemės ūkio ministerija sako, kad padėtį stebi: „Žemės ūkio ministerija nuolat stebi žemės ūkio produkcijos, žaliavų, išteklių, reikalingų veikloje, kainas. Stebime situaciją ir trąšų rinkoje. Esant reikalui ministerija yra numačiusi pagalbos galimybių per finansinės inžinerijos priemones.“
Veikia visą ūkį
„Situacija dėl trąšų brangimo iš tiesų yra neeilinė. Jeigu vasaros pabaigoje daugelio trąšų kaina pasaulinėje rinkoje buvo padidėjusi nuo keliolikos iki kelių dešimčių procentų, šiandien trąšų pabrangimas jau skaičiuojamas šimtais procentų. Maža to – susiduriama ir su taip išbrangusių trąšų trūkumu.
Sparčiai augančios trąšų kainos neigiamai veikia visą žemės ūkio sektorių, pirmiausia – žemdirbius. Todėl tiek ūkininkai, tiek mes, žemės ūkio produkcijos supirkėjai ir eksportuotojai su nerimu stebime pasaulines trąšų kainų augimo tendencijas. Tiesa, pastaraisiais keliais metais išaugo ir kitos ūkininkų veiklos sąnaudos – brango sėklos, augalų apsaugos priemonės, padidėjo žemės nuomos kainos, darbo užmokestis ir kt. – pabrangimas, skaičiuojant būtinus įdėjimus vienam hektarui, siekia 10-20 proc. Tačiau būtent trąšų, sudarančių reikšmingą dalį ūkininkų sąnaudų, patiriamų užauginant žemės ūkio produkciją, pabrangimas yra itin ryškus ir netipiškas“, – padėtį vertina Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius.
Pasak K. Šimo, toliau galimi įvairūs scenarijai tiek dėl tolesnio trąšų kainų augimo ar tiesiog išsilaikymo aukštumose, tiek ir dėl užaugintų žemės ūkio produktų brangimo ir kt. Tikėtina, jog aiškesnės tendencijos nusistovės tik žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Visgi ūkininkams, rudenį jau įsigijusiems trąšas, išlieka rizika susidurti su kainų žirklėmis, kuomet pasėliai buvo tręšiami pakankamai brangiai nusipirktomis trąšomis, o gauto derliaus supirkimo kainos pavasarį pradėtų kristi.
„Todėl atrodo protinga ir patrauklu bent dėl dalies planuojamo būsimo žieminių kviečių ir žieminių rapsų derliaus, proporcingai jau įsigytų trąšų kiekiui, sudaryti kontraktus šiuo metu fiksuojamomis naujo derliaus kainomis. Tokiu būdu ūkininkai užsitikrintų bent standartinį pelną iš būsimo derliaus, kurio pagrįstai tikimasi vertinant, kad meteorologinės sąlygos bus palankios.
Priešingu atveju ūkininkai rizikuojama atsidurti nepavydėtinoje padėtyje tuo atveju, jeigu pavasarį grūdų kainos kristų, o pavasarinių trąšų – dar liktų aukštos“, – pataria K. Šimas ir aiškesnės situacijos laukia tik po kelių mėnesių, kuomet pasauliniu mastu bus žinomos energijos išteklių (dujų, naftos ir kt.) kainos, energetikos poreikis šaltajam laikotarpiui bei žiemkenčių pasėlių būklė po žiemos ir atitinkamai – derliaus prognozės. Būtent šios aplinkybės lems ir trąšų kainas ateinantį pavasarį.
Kuo džiaugtis neturi ir daržovininkai.
„Šalia šių iššūkių dar turime nenuspėjamą rinką. Be to, elektra nuo 3 centų pakilo iki 10 ct už kw, technika brango 10 proc., statybos 30 proc, pakavimo medžiagos 30 proc. trąšos 200 proc.“, – aiškina Martynas Laukaitis ir sako, kad visi darbui būtini daiktai brango nuo 30 iki 200 proc. Dabar jis tik spėlioja, ar tai ilgalaikė tendencija, ar tiesiog laikinas šuolis, nes oficiali infliacija nėra tokia didelė.
Tai matosi ir statistikoje. Šiemet, M. Laukaičio duomenimis, bulvių plotai sumažėjo 10 proc. tai labai daug.
„Stabiliai laikosi profesionalūs ūkiai. Mažėja pusiau profesionalių ar vadinamųjų hobi ūkių. Tai žmonės, kurie augina daržoves profesionaliai, tačiau neinvestuoja į brangią ir efektyvią techniką, saugyklas“, – analizuoja M. Laukaitis ir pabrėžia, kad be darbuotojų iš trečiųjų šalių išlikti bus sunku. Algos kyla po 10 proc. per metus. Pas jį patį dirba 150 žmonių ir nedidinti algų negalima, nes darbuotojai išsivaikščios. Nebus kam dirbti.
Vidmantas Kvedaras, žinomas daržovių augintojas, nesitiki, kad šoktelėjusios kainos atpirks derliaus praradimus – vartotojai nepasiruošę mokėti dvigubai.
Guls ant vartotojų
„Prognozuoti tendencijas ir galimas strategijas dėl vasarinių kultūrų auginimo bei kainų nesiryžčiau. Akivaizdu, jog energijos išteklių kainų didėjimas reikšmingai veikia šalių ekonomikas, socialinį gyvenimą ir kitus procesus, todėl šiandien nuspėti ateinančių metų pavasario-vasaros augalininkystės tendencijas ir būsimas kainas būtų per drąsu“, – ilgam į ateitį žvelgti nesiima K. Šimas.
Verslininkas sako, jog apibendrinant aptartas žemės ūkio aktualijas akivaizdu – susiduriame su neigiamomis pasekmėmis, kurias sukėlė negebėjimas planuoti, vertinti ir numatyti ilgalaikes perspektyvas tiek žemės ūkyje, tiek kitose ūkio srityse. Paradoksalu – Europos Sąjunga siekia ambicingų planų įgyvendinant taip vadinamą „žaliąjį kursą“, tačiau šiandien matome šalių ekonomikų išbalansavimą, kurį sukėlė didelė energetikos išteklių (įskaitant – iškastinio kuro) paklausa ir sutrūkinėjusios logistikos grandinės.
Žinoma, pastaruosius reiškinius paskatino pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau šios ligos protrūkis tik apnuogino jau įsisenėjusias bėdas. Taip laivyboje bent gerą dešimtmetį vyravo stagnacija – beveik nebuvo statomi nauji laivai ir pan. Šios sektoriaus atstovai, atsižvelgdami į „žaliojo kurso“ įgyvendinimo priemones, vis sulaukdami naujų ribojimų ir didesnių mokesčių, nebūdami tikri dėl būsimo jų veiklos reglamentavimo, nesiryžo atlikti savalaikes investicijas ir vykdyti plėtrą, atitinkančią ekonomikos augimo poreikį. Atitinkamai turime pasekmes – trūksta laivų, jūrinių konteinerių, laivyba išbalansuota, esami laivai yra nusidėvėję ir pan., todėl didėja pervežimo kainos, visame pasaulyje sutrinka žaliavų tiekimas, gamyba ir t.t.
Kaltina žaliąjį kursą
„Galime drąsiai teigti, jog šios dienos žemdirbių, o kartu – ir visų susijusių verslo šakų problemos dėl tiesiog šviesmečiais brangstančių žaliavų yra nedidelė įgyvendinamo „žaliojo kurso“ repeticija. Matome, kokias „žaliojo kurso“ pasekmes pajusime, jeigu ši politika bus įgyvendinama tiesmukai ir neprotingai.
Akivaizdu, jog nūdienos šalių ekonomikos yra efektyvios, tačiau kartu – itin lengvai išbalansuojamos ir sutrikimai bent vienoje srityje sukelia grandininę griūties reakciją. Be abejo, tokių reiškinių pasekmės galiausiai guls ant vartotojų pečių. Šiuo atveju paminėtini ir kiti pavydžiai, rodantys itin didelę kad ir sąlyginai nedidelių pasikeitimų įtaką kainų augimui“, – šviesių vilčių neturi K. Šimas.
Verslininkas pateikia ir skaičius. Žieminių kviečių augintojai pernai, planuodami 6-7 tonų derlių iš hektaro, vien trąšoms skyrė apie 220 eur/ha, Šį rudenį 450-55 Eur/ha. Naujo derliaus 2 klasės kviečiai dabar perkami po 215-220 EUR už toną. Pernai tokiu metu supirkėjai mokėjo apie 170 eurų. Pagal šiandienos trąšų ir naujo derliaus kainą vis dar pelningos žieminės kultūros, vasarines pelningos simboliškai ir daug neapibrėžtumo.