Ar lietuviškoje virtuvėje bulves pakeis kruopos?
Derlius spaudžia ašarą
Antrąja lietuvių duona laikoma bulvė šią žiemą nebebus pigesnė už grybą. Ūkininkai skaičiuoja dėl prastos vasaros praradę net pusę planuoto derliaus, o tokias tendencijas matydami maitinimo sektoriaus atstovai svarsto, kiek teks kelti lietuvių virtuvėje neišvengiamų bulvinių patiekalų kainas.
Krekenavos seniūnijoje daugiau nei 160 ha bulvėmis ir svogūnais apsodinęs ūkininkas Saulius Račkauskas jau raštu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių pažymos apie patirtą žalą ūkyje. Tokį dokumentą jis bandys pateikti savo produkcijos užsakovams, kad išvengtų sankcijų už vasarį sudarytų sutarčių neišpildymą.
„Užsakymus dėl reikalingo kiekio bulvių su būsimais pirkėjais pasirašiau dar žiemą. Planavau vienaip, o išėjo visaip kitaip – matau, kad savo pažadų supirkėjams niekaip netesėsiu“, – prisipažįsta ankstyvų bulvių derlių jau nuėmęs S. Račkauskas.
Ūkininkas tikėjosi šiemet iš hektaro prikasti 34 tonas bulvių, kaip būdavo anksčiau.
Po sausos vasaros ir lietingos jos pabaigos S. Račkausko derlius perpus menkesnis: vos 18 tonų iš hektaro.
„Aišku, visi sakys: vėl ūkininkams negerai, vėl dejuoja ir nori nulupti pinigą. Pasistačiau savo ūkyje profesionalią, sertifikuotą meteorologinę stotelę. Jos duomenys rodo, kad birželį kritulių iškrito 23 mm į kv. m, liepos – 36 mm į kv. m. O lyginant pastarojo dešimtmečio temperatūros rodiklius matyti, kad tais mėnesiais paros vidutinė temperatūra buvo 3 laipsniais aukštesnė“, – pasakoja ūkininkas.
Tokiomis sąlygomis bulvės, anot jo, nesimaitino ir neaugo.
Brokuotos bulvės
Dabar savo žemėse S. Račkauskas fiksuoja 146 mm į kv. m kritulių ir vis dar nesiliauna lyti.
„Kasame vėlyvesnes bulves, paskui bus vėlyviausios. Bet net į dirvą įeiti negalima – taip šlapia. Lietus vėl sukėlė negerų pokyčių – prasideda antras bulvių augimas“, – sako S. Račkauskas.
Anot jo, kai taip nutinka, šios daržovės tampa aštuonetuko formos, jos atrodo lyg suaugusios dviem gumbais.
Tokia bulvė nestandartinė, prastesnės kokybės ir, tikėtina, kad pirkėjų bus brokuojama.
Dėl tokių priežasčių ūkininkas šį sezoną negalės savo produkcijos užsakovams parduoti už dar vasarį planuotą kainą. Ši, pasak S. Račkausko, tikrai augs tiek parduotuvėse, tiek turguose.
Jeigu pirkėjai piktinsis brangstančioms bulvėmis, anot ūkininko, tegu patys pabando užauginti lietuviško klimato nebesuprantančių daržovių ir pamėgina tapti milijonieriais.
Menkesnis šiemet ir svogūnų derlius. S. Račkauskas spėja, kad šių daržovių priraus trečdalių mažiau, nei planavo. Be to, jo svogūnai ir mažesnio dydžio, aukščiausios frakcijos galvų beveik neužaugo. Dėl to bus sunkiau tokią produkciją parduoti – kai kurios maitinimo įstaigos prašo labai didelių svogūnų.
Kalta ir Baltarusija
Prasta nuotaika šį sezoną ir Upytės seniūnijos ūkininkės Mildos Mikelionienės valdose. Ir jai bulvių užaugo perpus mažiau nei įprastais metais.
„Šiais metais liūdna dėl bulvių derliaus. Nors pavasaris buvo ilgas ir šlapias, viskas sudygo. Bet karšta ir sausa vasarą daržus tiesiog nualino – jei iškrisdavo keli milimetrai į kvadratinį metrą lietaus, tuoj pat ir išgaruodavo. O dabar kas dieną lyja“, – guodėsi ūkininkė.
Bulvėms šie metai, pasak M. Mikelionienės, vieni prasčiausių per pastaruosius kelerius metus.
Anot jos, tokia pačia nuotaika gyvena ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Lenkijos žemdirbiai.
Ūkininkė neabejoja, kad šių populiariausių daržovių kaina šoktelės, ir tas jau dabar matyti. Kainą pašokdins ne tik prasti orai, bet ir šįmet trečdaliu brangusios bulvių trąšos.
„Dėl įvykių Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė bulvėms reikalingo kalio trąšų tiekėja visoje Europoje, trigubai išaugo mūsų išlaidos. Mes esame priversti branginti produkciją, kad išsilaikytume rinkoje“, – neslepia M. Mikelionienė.
Jos žiniomis, prekybos centruose didmeninė bulvių kaina dabar pakilusi ir siekia apie 35 ct už kilogramą. Mažmeninė gali būti ir apie 60 ct už kilogramą.
„Dabar žemiausia bulvių kaina, nes pats bulviakasis. Vėliau, neabejoju, jos dar labiau brangs. Tačiau yra tam tikra riba – jei žmonės nebegalės įpirkti bulvių, jas pakeis grikiais ir ryžiais“, – mano ūkininkė.
Kitos daržovės jos laukuose – burokėliai, morkos – dar turi laiko augti iki vėlyvo rudens, tad jų derliumi M. Mikelionienė nesiskundžia.
Bet ir tų pačių bulvių nukasti ji siūlo dar skubėti. Nauja lietuvių mada rugpjūčio pabaigoje nuimti derlių, anot ūkininkės, nėra protinga. Geriausia bulvę iš žemės ištraukti, kai ji atvėsta dar darže. O tai šylant klimatui užsitęsia net iki rugsėjo pabaigos ar spalio.
„Šiais laikais žmonės per anksti nukasa bulves. Jos nespėja susigydyti žaizdelių, joms sandėliuose per šilta, tad greitai ima pūti ir gesti. Geriau palaukti, kol pagulės 6 laipsnių temperatūros žemėje ir tada sandėliuoti“, – pataria ūkininkė.
Cepelinai brangs
Bulvių aruodus jau pradeda kaupti ūkininkė ir cepelinais garsėjančios kavinės Uliūnuose savininkė Bronislava Šveikauskienė.
„Bulvės – svarbi mūsų verslo daržovė. Dalį jų pati užsiauginu savo hektaro dydžio ūkyje, dalį perku. Bet šiemet derlius gana prastas – bulvės užaugo mažos. Tikriausiai visi dėl to dejuoja“, – sako verslininkė.
Ji net neabejoja, kad kavinėse bei restoranuose patiekalai iš bulvių nebeatrodys pigūs.
„Praėję metai – karantino, tad jų lyginti iš viso neverta, mūsų veikla beveik nevyko. Bet 2019-aisiais už kilogramą bulvių mokėjau 20 centų. Dabar šios dvigubai brangesnės, o didelių bulvių kilogramas gali kainuoti ir 50 centų“, – palygino B. Šveikauskienė.
Ji teigia besistengianti trečius metus savo kavinėje nekeisti patiekalų nei svorio, nei kainų, bet nėra garantuota, kad šį rudenį neteks „nusikalsti“ lankytojams.
„Atlyginimai kyla, išlaidos auga, tad ir mes ilgai vietoje nepastovėsime. Dabar laukiame rugsėjo 13-osios, jei niekas vėl nebeis į kavines, ką nors reikės daryti. Nesinori kelti kainas ir pyktis su klientais, juk kartais močiutė net iš Panevėžio čia atvažiuoja, nes pigiau. Bet ir mums išgyventi reikia“, – kalba B. Šveikauskienė.
Skaitykite daugiau čia.