Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, tai ypač svarbu Lietuvai, kurios parduotuvių lentynose galima rasti nemažai būtent šios kaimyninės šalies paukštienos.
„Naujausioje Europos Komisijos paskelbtoje sveikatos ir maisto saugos ataskaitoje „Alert and Cooperation Network“ teigiama, kad daugiausia kokybės pažeidimų 2022-aisiais, kaip ir metais anksčiau, užfiksuota būtent lenkiškoje produkcijoje. Į tai atkreipti dėmesį ypač svarbu mums, kaimyninei šaliai, kurioje nemažą dalį importuojamos produkcijos sudaro pagaminta Lenkijoje“ , – sako G. Kauzonas.
Anot jo, Europos Komisijos kasmet rengiamoje ataskaitoje yra remiamasi per metus gautais skubiais ES narių ir šalių partnerių pranešimais apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF (angl. Rapid Alert System for Food and Feed), rašoma pranešime.
„Praėjusiais metais tokių pranešimų dėl maisto ir pašarų kokybės pažeidimų lenkiškoje produkcijoje buvo užfiksuota 312. Palyginimui, apie galimus lietuviškos produkcijos neatitikimus – vos 29“, – teigia G. Kauzonas.
Jis pabrėžia, kad ataskaitos duomenimis, patogeniniai mikroorganizmai tebėra labai svarbi maisto produktų pavojingumo kategorija.
„Remiantis ataskaitos duomenimis, daugiau nei pusė pranešimų – 190 – dėl nesaugios lenkiškos produkcijos buvo susiję su paukštiena ir salmonelių tarša. Neseniai atlikto valstybinio audito išvadose teigiama, kad nors užsikrėtimų tendencija per maistą plintančiomis ligomis yra mažėjanti, tačiau Lietuva užima 14 vietą iš 27 ES šalių pagal užsikrėtimų salmonelioze skaičių. Žinant, kad Lietuvos stambiausiame paukštyne salmonelių jau eilę metų neužfiksuojama, tikėtina, kad šalyje nustatomi atvejai gali būti susiję su įvežtine paukštiena“, – sako G. Kauzonas.
Jis taip pat primena, kad priešingai nei daugiausiai ES vištienos užauginančioje Lenkijoje, Lietuvoje visi salmonelės tipai yra laikomi žalingais.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus, kokybės standartus. Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą, o Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi, tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – teigia G. Kauzonas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad nuolat vykdo sustiprintą paukštienos kontrolę paukščių skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose. Tačiau G. Kauzono nuomone, visuomet išlieka rizika, kad dėl didelių importuojamos produkcijos iš Lenkijos srautų, kiekvieno į Lietuvą patenkančio produkto patikrinti nepavyks.
Pasak jo, šiuo metu Lietuva pati gali apsirūpinti visa reikalinga vištiena.
„Deja, situacija tokia, kad mūsų gamintojai produkciją priversti eksportuoti į kitas šalis, kuriose kokybė vertinama labiau, nes Lietuvoje yra sunku konkuruoti su lenkiškos paukštienos kainomis. Vienas iš Vyriausybės programos prioritetų yra Žaliasis kursas, kuris apima ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Mes jau turime ją atitinkančius gamintojus, tiesiog padėkime jiems klestėti savo rinkoje“, – įsitikinęs Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius.