Augant kainoms gaunamos pajamos išliks panašios ir PVM bus surenkama tiek pat. Nukentės tik verslas ir žmonės, kurie už prekes mokės daugiau. Bėda ne tik mažesni mokesčiai kaimyninėje valstybėje, tačiau sukurtas bendras problemų ratas
„Pernai metai sektoriui buvo sėkmingi. Nepaisant sustojusio viešbučių ir restoranų verslo, perdirbėjų pardavimai didėjo dešimtadaliu. Jei po lenkų sprendimo Lietuva nereaguos prisidės darbo užmokesčio kilimas, energetikos brangimas, nes vien šie faktoriai savikainą didins iki 15 proc. Mes dar galbūt galėtume konkuruoti su kaimynais jei nebūtų brangę energetiniai ištekliai“, – analizuoja Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius ir sako, kad susidarys užburtas ratas.
„Mažesnių mokesčių Lenkijoje nepajusti neįmanoma. Mes su lenkiška produkcija konkuruojame ne tik valstybiniu lygmeniu. Mums problema buvo nelegali prekyba mėsa ir mėsos produktais, kuri buvo didelė kai pas juos galiojo 5 proc. PVM. Dabar ši bėda dar paaštrės. Lietuvoje mažės pardavimai ir tuo pačiu gamybos apimtys“, – aiškina Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ vadovas.
Verslininkas nesiima spėlioti, kiek kris gamybos apimtys, tačiau laukiama labai spartaus kainų kilimo, nes brangsta jautiena ir kiauliena. O lenkai, mažindami PVM šį augimą sustabdys. Skirtumas bus labai ženklus.
Pasak asociacijos vadovo, Lenkijoje kainos bus kur kas mažesnės nei pas mus. Jie įgaus pranašumą. Jei lietuviai praras 20-30 proc. apyvartos, tai įmonėms bus didžiuliai nuostoliai, nes netekus masto ekonomikos pranašumo savikaina didės. Be to, į bendrą puokštę dedasi tai, kad sustojo eksportas į Kiniją, o kuo ją pakeisti nėra. Kai kurios įmonės į ten jau vežė gana didelius kiekius, kiti turėjo gauti leidimus eksportuoti.
„Kiekiai dar nebuvo dideli, tačiau jau buvo prasidėjęs realus darbas ir per metus augimas buvo penkiolika kartų“, – sako E. Mackevičius ir sako, kad Lietuvos biudžetas nenukentės, nes krentant realizuojamos produkcijos kiekiams, tačiau jai brangstant pinigų srautai išliks tokie pat ir PVM bus surenkama tiek pat.
Kalbant apie galimybę konkuruoti su kaimynai asociacijos vadovas nėra optimistiškas. Ten į gamybą investuojama, nes yra realizacijos rinkos, pas mus ne. Statomos fermos, gamyklos. Ukrainiečiai nuo 50 tūkst. kiaulių fermas didina iki 100 tūkst. šnipuotųjų. Valstybė randa galimybę šias investicijas paremti. Pas mus keliolika metų nėra pastatytos naujos kiaulių fermos.
E. Mackevičius pastebi, kad trūksta valstybinio mastymo – valdininkams svarbiausia, kad biudžetas nieko nepraras. Tuo labiau, kad per pusmetį lietuviai ne tik važiuos į kaimyninę šalį pigesnių produktų, bet ir įpras prie naujų skonių. Mūsiškiai tiesiog praras rinką ir Lietuvoje.
„Maistas Lietuvoje tapo prabangos preke ir tai nėra gerai. Matome ir kitą problemą – vis nukeliama griežtesnė apskaita turguje, o į ten plūs pigesnė mėsa iš Lenkijos. Mes nepakonkuruosime. Per pandemiją, kai buvo uždarytos sienos, iš karto pamatėme legalios produkcijos pardavimų augimą. Lietuvoje uždirbtus pinigus atiduosime lenkams“, – sako E. Mackevičius ir neslepia, kad dar vieni iš nukentėjusiųjų gali būti ūkininkai, kuriems teks mažinti supirkimo kainas.
E. Mackevičius sako, kad mes nuo lenktų per dešimt atsilikome. Jų gamyklos ir prekybos sistema kur kas modernesnės ir efektyvesnės. Mes jau neįperkame tokio lygmens technologijų. Pas mus dirba keliolika tų pačių įmonių. Per tą laiką neatsirado net stipraus vidutinioko.
„Jei paimsime kiaulienos kilogramą Lietuvoje ir nuvešime į Lenkiją, jis ten parduotuvėje bus 20 proc. didesnis. Parduotuvės pasienyje neatidarysime, nes tai nėra mūsų strateginė kryptis, tačiau per ten parduoti savo produktus patrauklu. Tuo labiau, kad mums, kaip gamyklai, kaina nesiskirs“, – sako A. Kantauskas.