Pavyzdžiui, pieno produktai per metus pabrango beveik 50 proc., daržovės – apie 40 proc., duonos produktai, grūdai – trečdaliu. Kodėl pasaulyje maistas pinga, o Lietuvoje stebime rekordinius maisto kainų augimus to klausiame Aleksandro Izgorodino.
„Čia yra du aspektai. Pirmas, tai, jog pramonėje ir maisto pramonėje sparčiai auga atlyginimai. Pirmą ketvirtį algos didėjo 15 proc. Tuo pačiu didėja sąnaudos. Tačiau visgi pagrindinė produktų brangimo priežastis – įmonių sąskaitos už elektrą.
Važiuodamas į laidą pats mačiau įmonę turinčio draugo žinutę, kur jis, pamatęs kiek reikės mokėti, pasakė, kad lieka tik pasikarti. Mokesčiai didėjo kartais ir nėra kitos išeities tik kelti kainas. Matome, kad jos auga visuose segmentuose. Vyriausybės antiinfliacinis planas geras gyventojams, tačiau verslui jis nėra kompensuojamas“, – dėsto A. Izgorodinas.
Į klausimą, ar prekybininkai ir tarpininkai kelia kainas ir mėgina tiesiog daugiau uždirbti, nes nežino, kaip reikės pragyventi žiemą.
A. Izgorodinas neigia šią versiją, nes maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje krenta ir tas jau matoma statistikoje. Tikėtina, kad krentant perkamajai galiai žmonės mažina vartojimą, renkasi kitus produktus, o maisto rinka Lietuvoje labai konkurencinga. Pradėjus manipuliuoti rinka pasekmės bus skaudžios.
„Yra begalė ne pirmo būtinumo maisto prekių, be kurių žmonės pragyventi. Sunkmečio metu taip ir nutinka. Iš dalies maisto pardavimai krito ir dėl to, kad žmonės kur kas daugiau keliavo nei anksčiau, kai judėjimą varžė karantinas“, – dėsto ekonomistas ir prognozuoja, kad maisto kaip žaliavos kaina finansų rinkose mažės. Lietuvoje jos nekris dėl kylančių algų ir energetinių sąnaudų.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad infliacijos pikas dar nepasiektas. Nors teoriškai pernai rudenį infliacija jau buvo milžiniška, šiemet ji teoriškai didės mažiau. Tačiau paprastam žmogui tai nepadės, nes produktai jau ypatingai brangūs ir brangs toliau.