Paramos įvairios valstybės šaliai skiria pakankamai daug. Tačiau aiškus ir šalutinis poveikis – maistas mūsų parduotuvių lentynose brangs.
Tačiau Ukrainoje atneša permainų ir į mūsų parduotuvių lentynas, apie tai kalbėta laidoje „Delfi tema“.
„Su Rusija prekybinių santykių praktiškai neturime, su Ukraina buvome pradėję dirbti, bet dabar mes jiems galime tik padėti. Kalbant apie žaliavą ir jos kainą, tai kviečių brangimas neabejotinai atsilieps visai maisto produktų grandinei. Be to, nors Europoje mėsos perteklius, trečiadienį biržoje kiauliena jau pabrango 10 proc.“, – kas vyksta apibūdina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Asociacijos vadovas įvardina ir priežastį – baiminamasi, kad sustos Ukrainos maisto pramonė ir jiems teks padėti, nes tenykščiai verslai tokia pat apimtimi kaip dabar dirbti negalės. Parama jau siunčiama.
„Brangimas, kuris buvo dėl energetinių resursų ir turėjo siekti 20-30 proc., dar nepasiekė lentynų, o dabar matome, kad kainos didės dar labiau“, – aiškina E. Mackevičius ir prognozuoja, kad kai ES pradės maitinti Ukrainą paklausa pradės sparčiai augti. Pasak asociacijos vadovo, iki šiol maisto pramonę politikai nelabai vertino.
Pasak. Karolio Šimo, „Agrokoncerno grūdai“ vadovo, šiandien ūkininkai pasimetę, kaip ir visi kiti žmonės. Nežinia ar verta parduoti seną derlių, fiksuoti naujo derliaus supirkimo kainas. Kas bus su trąšomis. Nors lyg ir reikėtų fiksuoti grūdų, kurie labai brangūs, kainas ir pasidengti trąšų, kurios brango tris kartus, kainą.
Prieš karą kviečiai „Matif“ biržoje kviečiai pardavinėti po 260 eurų, prasidėjus karui kaina šovė į viršų ir aukščiausias taškas buvo vakara – 370 eurų. Be to, javų trūksta ir ūkininkas Lietuvoje galėjo gauti 370 eurų. Pas mus yra ūkininkų, kurie mėgina „pagauti“ tokią kainą ir parduoti. Tai du kartus didesnė kaina nei vidutiniškai mokėta prieš 2-3 metus, kai už kviečių toną mokėta 150-160 eurų. K. Šimas atviras – maistas Lietuvoje brangs ir gali tapti prabangos preke.
E. Mackevičius sako, kad jį stebina tokie Žemės ūkio ministerijos sprendimai skirti paramą ankštinių kultūrų perdirbimui, o ne tradicinei pramonei, nors mums reikės tiesiog aprūpinti Europą maistu.
K. Šimas sako, kad jį taip pat nustebino paramos politika, nes tai nėra pinigai grūdininkų anonsuotų perdirbimo gamyklų statyboms.
„Galbūt tai kooperatyvų projektai. Tačiau kokiems nežinau. Grūdų perdirbimo gamybą verslininkai skaičiuoja iš savo lėšų“, – pastebi K. Šimas.
E. Mackevičius sako, kad jei nebus greitų sprendimų, tai kiaulininkystė ar mėsinių galvijų auginimas gali žlugti.
„Matome didžiulį potencialą jei reikės padėti Ukrainai ir pasiekti masto ekonomiką. Perdirbėjai su turimais pajėgumais galėtų gamybą padvigubinti“, – tikina E. Mackevičius.