„Pernai keletą mėnesių derėjomės su viena Lenkijos įmone, nes gaminame ypatingai aukštos kokybės pieną ir sukirtome rankomis. Tačiau mūsų perdirbėjai sugebėjo mus įtikinti, kad į užsienį nevežtume žaliavos, pasiūlė geresnę kainą. Pasirašėme sutartį su lietuviais, pagal kurią pieną turėjome fiksuota kaina tiekti iki šių metų gruodžio 31 d., Tačiau dabar gavome laišką, kad supirkimo kaina mažinama 2 ct. už kilogramą. Tai labai daug“, – pasakoja anonimišku išlikti norėjęs ūkininkas ir tikina, kad taip elgtis nesąžininga ir jam jau teks dirbti ant savikainos ribos, ar net patirti nuostolių.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos duomenimis, nuo balandžio kainos mažintos visiems nuo 2 iki 5 centų už kilogramą ir tai palietė net didžiuosius ūkius, turinčius ilgalaikes sutartis.
Kritimas didelis
Perdirbėjai įvardina priežastis, kodėl peržiūrėjo kainas – dingsta eksporto rinkos ir žaliavos kainos krenta visoje Europoje. Jis įvardina dar vieną pavojų – šia padėtimi gali pasinaudoti tarpininkai, kurie superka žaliavą ir jie ūkininkams kainos gali mažinti dar daugiau nei perdirbėjai.
E. Simonis, „Pieno centro“ vadovas žemdirbių skundus vertina kaip mėginimą spausti perdirbėjus, nors visi supranta, kokia padėtis pasaulyje.
„Kainos sumažintos nuo 2,2 iki 5 ct. už bazinio pieno kilogramą. iki šiol daugiausia mokėdavo iki 28 ct. Priklauso nuo įmonės. Kai kuriems ir stambiems tiekėjams supirkimo kaina mažėjo 5 ct.“, – kas vyksta aiškina Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Jis tikina, kad žvalgosi po rinką ir kalba su valdžia ką daryti, tačiau rinkos reguliavimo priemonių, kurių pagalba kainas bent jau būtų galima užfiksuoti, nėra.
„Beldžiamės pas premjerą ir prašysime pagalbos. Kitaip neišgyvensime. Valdžia kol kas nieko konkretaus nežada, laukia atsakymo iš EK. 2-3 ct. už kilogramą tai modernių ūkių, kurie investavo į technologijas, moka paskolas, pelno marža“, – sako P. Puskunigis.
Dingo rinkos
„Kainų mažinimo priežastys paprastos. Kiekvieną mėnesį deramasi dėl kainų ir jos peržiūrimos. Tradiciškai balandį dėl sezoniškumo didėja pieno kiekis, o šiandien prisidėjo koronavirusas. Eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas sustojo, į Pietų Korėją sumažėjo dvigubai, į Italiją, pagrindinę sūrių rinką, krito 40 proc. ir toliau kas savaitę traukiasi po 10 proc., į Kiniją taip pat parduodame mažesnius kiekius, pabrango transportas. Kainos krenta visoje ES“, – vardina Egidijus Simonis, „Pieno centro“, vienijančio didžiausius perdirbėjus, vadovas ir sako, kad kai krenta produktų paklausa ir kaina natūralus ir žaliavos pigimas. Vien sūrių kaina krito 5-10 proc.
Asociacijos vadovas pripažįsta, kad ūkininkų nerimas pamatuotas, nes 2015-2016 m., kai buvo pieno krizė ir kainos taip pat mažėjo, ūkininkų gelbėjimo ėmėsi valstybės.
E. Simonis sako, kad jau dabar lenkai pieną, atvežtą iki lietuviškos įmonės vartų, siūlo po 26-28 ct., jei skaičiuosime pagal natūralius rodiklius, o mūsų stambiems ūkiams buvo mokama iki 35 ct. už kilogramą. Tiesa, reikia pabrėžti, kad kalbėdami apie kainas perdirbėjai naudoja terminą „natūralių rodiklių pienas“, o „ūkininkai bazinių rodiklių“, todėl žemdirbių kainos gaunamos perskaičius rodiklius ir yra žemesnės. Jų lyginti aritmetiškai negalima.
E. Simonio skaičiavimu, net sumažinus kainą pieno ūkiai dar dirbs pelningai.
Laiškai valdžiai
P. Puskunigis sako, kad ūkininkų pasiūlymas buvo remti perdirbėjus ir tuo pačiu užšaldyti supirkimo kainas, nes, kaip rodo patirtis, jei parama skiriama ūkininkams, tiek pat krenta supirkimo kainos. Jis pabrėžia, kad ES perdirbėjams pažadėjo dengti sandėliavimo paslaugas, prastovas.
Patys perdirbėjai apie jiems siūlomą paramą kalba atsargiai.
„Prieš dvi savaites parašėme laišką Vyriausybei, kad vėl būtų naudojamas praeitos krizės modelis, kai buvo paskaičiuota, kiek pajamų dėl kritusių pajamų neteko žemdirbiai ir tas skirtumas jiems išmokėtas kaip parama“, – siūlo E. Simonis.
Jis skeptiškas dėl paramos perdirbėjams – intervenciniai pirkimai, kompensacija už produkcijos saugojimą – ūkininkų neišgelbės. Jo duomenimis, pieno miltus intervenciniuose pirkimuose galima parduoti apie 1680 eurų, tačiau tai reikštų, kad šį produktą gaminant nenuostolingai ūkininkams tektų mokėti po 18 – 19 centų. Dabar kaina daugiau nei 30 eurocentų.
„Jei vėl grįšime į praeitą krizę, bijau, jog gali pasidomėti ta pati situacija. Perdirbėjai, kurie perka žaliavą tiesiai iš stambių ūkių jiems moka europinę kainą. Tačiau trečdalį pieno superka tarpininkai, kurie kai kaina krinta smulkiems tiekėjams, smulkiems ūkininkams, kainą mažina dar daugiau, kad tik išliktų jų pelningumas“, – dar vieną pavojų įvardina E. Simonis.