Visgi Žemės ūkio ministerijos siūlomo 120 mln. paramos plano, pagal kurį pinigai turėjo atitekti perdirbėjams, kad šie palaikytų supirkimo kainas, gamyklų vadovai atsisakė. Motyvavo tuo, jog šis planas prieštarautų Europos Sąjungos teisei.
Tačiau rudeniop, kai laikas skaičiuoti viščiukus, aišku, jog sunkumai buvo laikini ir tiek perdirbėjai, tiek ūkininkai dirba pelningai.
„Ūkininkams per karantiną kainos buvo sumažintos, tačiau perdirbėjai uždirbo. Pas mus pritrūko politinės valios ir dalis mūsų praradimų buvo kompensuota iš nacionalinio biudžeto. Visų nuostolių tai nepadengė. Dabar ateina žiema, pieno mažėja ir kaina tradiciškai padidėja“, – aiškina asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.
Išgelbėjo lenkai
J. Kuzminskas sako, kad jo kooperatyvas vasaros pradžioje patyrė didžiulių nuostolių, nes savo sąskaita ūkininkams palaikė kainą, o dabar veža pieną į Lenkiją, „skolas išsilaižė“ ir metus baigs su nedideliu pelnu. Pirmas pandemijos etapas, kai visas verslas sustojo, nuostoliai buvo dideli. Dabar tokių drąstiškų priemonių valstybės nesiima ir poveikis švelnesnis. Ekonomika atsigauna.
„Kai buvo kainų dugnas mokėjo 21 ct/kg, dabar 26,5 ct/kg už bazinių rodiklių pieną pieninės kieme. Didelė parama buvo kompensacija. Tačiau nutiko kaip visada – kai ūkininkai gavo paramą, perdirbėjai sumažino paramą ir ji atiteko gamykloms, kurios skaičiuoja milijoninį pelną“, – niuansus aiškina J. Kuzminskas.
Jis vardina ir pirmo pusmečio perdirbėjų pelnus: „Žemaitijos pienas“ 5,98 mln. EUR, „Vilkyškių pieninė“ 1,2 mln. EUR, „Rokiškio sūris“ 2,13 mln. EUR, „Pieno žvaigždės“ 3,3 mln. EUR.
Ūkininkams už balandį ir gegužę dėl pandemijos sukeltų pasekmių valstybė kompensavo 18,5 mln. Eur. Už karvę išmokėta 77,8 euro. Už birželį, liepą, rugpjūtį kompensacija 19,2 mln. EUR, už karvę išmokėta po 88 eurus.
Tačiau kaip bus toliau niekas nesiima prognozuoti. J. Kuzminskas prisimena, kad kai vienoje iš gamyklų užsikrėtė žmonės ir teko staiga sustabdyti gamybą, jų paprašė pieną nukreipti kitur, o tai nėra paprasta. Visas sektorius veikė geranoriškai ir žaliavą nupirko.
Traukiasi mažieji
Perdirbėjai savo ruožtu taip pat kalba, kad padėtis stabilu. Nors statistika rodo, kad ūkių sparčiai mažėja, tačiau traukiasi smulkieji. Nebėra ir masinio bandų pardavimo lenkams, kas buvo vasaros pradžioje.
„Smulkiausi ūkiai traukiasi. Tai natūralu. Vyresnio amžiaus žmonės parduoda karves. Taip vyksta net Nyderlanduose, kur parduodamos 50–70 karvių bandos. Prognozuojama, kad tokių ūkių ten mažės 30 proc. Didesni efektyvesni. Kalbant apie produktų rinkas, jos iki galo dar neatsigavo. Kiekiu eksportas auga, tačiau kainomis dar nepasivijo tų, kurios buvo prieš karantiną. Jei antra banga ES neįsisiūbuos, tikimės atsigaus viešbučių ir restoranų verslas. Šio segmento kritimas ir mus nusmukdė“, – aiškina Egidijus Simonis, asociacijos „Pieno centras“, vienijančios perdirbėjus, vadovas.
Jis sako, kad lietuviškas vidutinis ūkis per dvejus metus padidėjo nuo 8 iki 12,6 karvės. Tai didelis žingsnis, tačiau išsilaiko tik efektyviausi.
Trūksta šeimos ūkių
„Mes prašome, kad plėstųsi šeimos ūkiai, jie lengvesnėmis sąlygomis galėtų statyti fermas, įsigyti įrangą. Eefektyviausias ūkis, Europos, mokslininkų skaičiavimu, 200–250 karvių. Lietuvoje 50–80 karvių jau efektyvūs, jų vidutinis metinis primilžis virš 10 t, kai Lietuvos vidurkis 5,8 t. Jie gali išgyventi užsidirbti ir plėstis “, – dėsto E. Simonis ir įvardina, kas šeimos ūkiams trukdo plėstis – nebėra žemės, karvės laikomos gyvenvietėse, kur naujų fermų nepastatysi, ar senų nepadidinsi.
„Pieno centro“ duomenimis, Estijoje 550 fermų ir jie primelžia pusę to kiekio, kiek Lietuvoje. Vidutinis ūkis ten 160 karvių. Pas mus kol kas optimalu 20–30 karvių. Perdirbėjai viliasi, kad pas mus pieno kiekis didės bent 2 kartus ir tikina, kad jau dabar stambiems ūkiams mokama tokia pat kaina, kaip ir kolegoms Vakarų Europoje.
„Lenkams, latviams, kur kaina žemesnė nei pas mus, parduoti pieną apsimoka, mūsiškiai žemdirbiai sako, kad dirba nuostolingai. Jie tiesiog žaidžia statistika ir prašo daugiau paramos. Matome, kad per paskutinius penkis metus 65 proc. žaliavos perkame iš stambių ūkių, kurie melžia 1,4 t per dieną. Tai apie 70 karvių“, – aiškina E. Simonis ir tikina, kad esmė pačio ūkio efektyvumas. Airijoje 140 karvių ūkyje dirba 2 žmonės, pas mus virš 10.
J. Kuzminskas sako, kad kai buvo skirta parama, masiškai karvės į Lenkiją nebeparduodamos, nes tai buvo ne tik lėšos, bet ir psichologinis palaikymas. Be to, padėjo tai, kad Žemės ūkio ministerija anksčiau išmokėjo susietą paramą už gyvulius.