„Natūralios pievos gražios popieriuje, tačiau iš tiesų ganymas jose yra ypatingai brangus. Kai turi išlaikyti ekstensyvią pieną dar kažkur paruošti pašarų, nes dėl sausros žolė užaugo prastai, ūkininkavimas tampa sudėtingu.
Nuo sausros labiausiai nukentėjo būtent nekultūrinės pievos. Dažnai ten ne natūralios žolės, o natūralus smėlis“, – šaržuoja Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas ir sako, kad šiemet bus masinis apsisprendimo metas. Daug smulkių ir vidutinių ūkių pasitrauks. Jis pats laiko mėsinius gyvulius, kurių kiekį taip pat mažins kai pasibaigs įsipareigojimai gavus paramą.
„Sūnus su pieninėmis karvėmis neprasideda, laiko tik mėsines. Jas laikau tik aš. Kalbant apie gyvulius, geresnėje būklėje tik stambūs ūkiai, kurie sėjo kukurūzus. Jie užaugo gerai. Tie, kurie kaip mes, šienauja kultūrines ir natūralias pievas, pakankamai pašarų nepriruoš. Rudenį daug kas parduos gyvulius. Be to, brangsta grūdai, kurie tuo pačiu brangina kombinuotuosius pašarus“, – liūdną perspektyvą piešia Jonas Kuzminskas, ūkininkas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas ir prognozuoja, kad trauksis mažesni ir vidutiniai, kurie laiko 20-30 karvių bei gauna mažesnę supirkimo kainą.
Stambūs, kurie investavo pakankamai, vertina rizikas, sėja kukurūzus, baltyminius pašarus ir dabar dirba pelningai.
Patys auginti kukurūzus gali tik stambūs ūkiai, turintys jiems apdoroti tinkamą techniką.
Gyvulių perteklius
V. Buivydas sako, kad mato, jog krenta supirkimo kainos, o tai signalizuoja, kad rinkoje parduodamų raguočių perteklius. Jei anksčiau užtekdavo paskambinti ir supirkėjas jau sukdavosi tavo kieme, dabar eilė dvi savaitės ir kaina už mėsinį gyvulį 1,6 euro už kilogramą gyvo svorio.
Kaip pasakoja, iš vienos pusės, nyks ne prekiniai ūkiai, iš kitos, kyla nauja problema – ir taip mes nežinome ką daryti su daugiametėmis pievomis, nes nesugebame jų išsaugoti ir jau gresia sankcijos iš EK, o dabar, traukiantis gyvulininkystei, jų prarandama, tiksliau tiesiog išariama, dar daugiau.
Pasak V. Buivydo, kelio jas išlaikyti nėra, o sankcijos bus didelės ir jas mokės visi mokesčių mokėtojai. Ūkininkai tuo piktnaudžiauja ir, nors ir draudžiama, dažnai tiesiog ignoruoja reikalavimus. Pasak V. Buivydo turi būti ryžtingesnis sprendimai. Baudžiami tie, kurie pievas aria ir didesnes išmokas gauti tie, kurie jas išlaiko.
Perka lenkai
„Natūralios pievos nepatrauklios net gyvulininkystei. Matau, kad Strateginiame plane, pasėlių deklaravimo sistemos patrauklesnės grūdininkams. Jie turėjo daugiau erdvės ir surenka daugiau išmokų nei gyvulininkai“, – dėsto V. Buivydas.
Jo žiniomis, gyvulių skaičių mažina tie, kuriems trūksta pašarų, o pirkti labai brangu. Šienainio rulonas pernai kainavo 15 eurų, 20 buvo brangu, dabar 30 ar 40, tačiau pas mus atvažiuoja lenkai ir juos perka, nes gauna iš savo Vyriausybės paramą. Švedijoje pašarų taip pat trūksta ir kaip į potencialą jie žiūri į Baltijos šalis. Iš mūsų šalies, kai Skandinaviją nutinka stichinės nelaimės, šienainis tradiciškai eksportuojamas.
„Ūkininkai skaičiuoja, kad melžti pieną ir šerti karves, kai šienainio rulonas 40 eurų, tiesiog nėra prasmės“, – dėsto V. Buivydas.
Jis pats taip pat planuoja mažinti gyvulių kiekį. Pasiliks tik turinčius didžiausią potencialą. Dabar jis laiko 50 mėsinių galvijų, parduos 20-30. Priežastis – supirkimo kainos tokios, kad šią veiklą paversti pelningu verslu nepavyks.
Gyvulį reikia auginti du metus iki 800 kg ir parduoti po 1,6 euro už kilogramo. Per dieną pajamų kiek virš euro, o gyvulį dar reikia išlaikyti ir šerti.
„Tai darbo, kurį darai, pažeminimas. Kalbėti apie vadinamas trumpąsias grandines, kai produkcija parduodama tiesiogiai vartotojui, tai atskiras verslas. Kiekvienas ūkininkas nestovės turguje ir nedalyvaus viešuosiuose pirkimuose“, – dėsto V. Buivyda ir sako, kad stambūs ūkiai gyvena pakankamai gerai ir mums reikia apsispręsti, ar juos reikia remti, ar leisti užaugti mažesniems ir toliau remti kitus.
J. Kuzminskas sako, kad kol kas pieno supirkimo kainos daugeliui nepadengia savikainos, tačiau šis laikotarpis baigsis, kai estai atidarys planuojamą pieno perdirbimo įmonę ir jiems truks žaliavos.
Nepatenkinti paramos skirstymu
Ūkininkai surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nepasitenkinimą, kaip bus paskirstyta ES parama pieno ūkiams.
Stambių, ekologinių ir vidutinių ūkių bei kooperatyvų atstovai kritikuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planus pieno gamintojams skirti 8,86 mln. iš 10,66 mln. eurų Lietuvai liepą paskirtos Europos Sąjungos (ES) paramos.
Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.
„Užvakar išvydome ŽŪM projektą dėl galimo paramos skirstymo. Jis nebuvo diskutuotas nei su viena žemės ūkio organizacija. Matome vėl tą pačią problemą, kad tik 35 ct/kg už žaliavinį pieną tą paramą gaus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
„Visa eilė produktyviausių ūkių vėl lieka be paramos“, – pabrėžė jis.
Stambiuosius ūkius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sakė, kad parama reikalinga ir didiesiems pieno ūkininkams.
Jis pažymėjo, jog stambiųjų pieno gamintojų savikaina yra apie 10 centų didesnė nei ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg riba.
„Niekas neklausia kokia mūsų savikaina, o ji, turime pasiskaičiavę, yra 10 centų didesnė“, – teigė E. Pranauskas.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė kalbėjo, jog ministerija neatsižvelgia į sektoriaus atstovų pastabas, nepadeda spręsti patiriamų sunkumų, kilusių šiemet ženkliai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.
Ji kalbėjo, kad ūkininkų atstovai dar raštiškai nesikreipė į ministeriją, tačiau jų pasiūlymai išlieka tie patys, kokie ŽŪM buvo teikti ministerijai ruošiant 8 mln. eurų dydžio nacionalinę paramą.
„Vilčių neturime, bet, jei kvies, eisime į diskusijas“, – sakė R. Vilimienė.
Jos teigimu, pieno gamintojai prašo imtis iniciatyvos ir sureguliuoti pieno kainos pasiskirstymą tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų.
Pasak M. Maciulevičiaus, metinis pieno ūkių rezultatų kritimas siekia 11 proc., dėl vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje vyraujančios sausros nepavyko pasiruošti pašarų.
„Prognozuojame, kad rudenį bus didelis pieno karvių (skaičiaus – ELTA) kritimas“, – teigė M. Maciulevičius.
ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką.
Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.
Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau.
Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą. ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų.
Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.
Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.