Šioje eilėje galite pamatyti ne tik veidus iš gretimo turgaus, bet ir personažus iš televizijos kulinarinių laidų. Ankstyvas rytmetis laikas, kai iš didmeninių vaisių ir daržovių sandėlių į turgus, parduotuves ir restoranus iškeliauja vaisiai bei daržovės, kurie po trumpos kelionės ten tampa keletą kartų brangesni. Septintą ryto prekyba jau būna nurimusi. Tiesą sakant, Kirtimuose tai ne vienintelė tokia didmeninė prekyvietė, kur vaisiai ir daržovės parduodamos kur kas pigiau nei išpuoselėtuose parduotuvėse.
Į čia derlius gabenamas ne tik iš užsienio, bet ir iš vietinių ūkininkų, kuriems taip realizuoti derlių dažnai paprasčiau nei tiesiai tartis su prekybos tinklais.
Tiesa, nuo pat ryto žmonės čia rikiuojasi ne šiaip sau, mat po pietų didelė dalis produkcijos jau bus parduota, daug produktų nebepavyks rasti. Taip pat čia ne visuomet pavyks rasti ko nori, pavyzdžiui DELFI nepavyko pirmadienio rytą rasti dabar populiarių braškių.
Kainos
Pirmadienio rytą žalia ir raudona paprika pardavinėta po 2,4 Eur/kg, trumpavaisiai agurkai 1,3 euro, ilgavaisiai 0,9-1,4 euro, avietiniai pomidorai 2,2 euro, lietuviškų salotų indelis 0,8 euro, avokadai po 50 ct vienetas, česnakai 2,2 euro kilogramas, obuoliai ir kriaušės nuo 30 ct/kg.
Paprastų pomidorų kilogramą galite nusipirkti už 50 centų. Tiek pat kainuos ir melionai bei mandarinai.
Pievagrybiai 2,19 Eur/kg, kiviai 1,75 Eur/kg, datulės 12 Eur/kg, žalios citrinos 3,3 Eur/kg, persikai 2,4 Eur/kg. Žalia cukinija 1,65 Eur/kg, sviestiniai moliūgai 1,6 Eur/kg, baklažanai 1,5 Eur/kg.
Aisbergo salotos 1,2, Romanovo salotos 3,5 euro. Pekino kopūstas 1,5 euro.
Klientai – didieji prekybos tinklai
„Mūsų klientai didieji prekybos tinklai, turgaus prekybininkai, restoranai. Galite ateiti ir kaip eilinis pirkėjas iš gatvės bei pirkti kaip paprastoje parduotuvėje“, – aiškina Nerijus Pranckus, „Litbanos“ pirkimų vadybininkas.
Tiesa, prekybos tinklų vadovai eilėje šalia savo mikroautobusų, kaip turgaus pardavėjai, nestovi. Viskas atvežama tiesiai į parduotuves.
N. Pranckus pateikia ir skaičius, kiek skiriasi kainos. 250 gr. šparagų ryšulėlis 1,25 euro. Prekybos tinkle toks pat kiekis apie 4 eurus. Tiesa, ir ši taisyklė turi išimčių. Kai didieji tinklai, kuriems tokie didmenininkai nėra vieninteliai tiekėjai, rengia akcijas, suplanuotas gerokai iš anksto, kainos pas juos būna netgi mažesnės nei didmeniniuose sandėliuose. Tie patys šparagai prieš pusantros savaitės, kai tik pasirodė, „Maximoje“ kainavo 99 ct. už 250 gr. ryšulėlį, nors pagal verslo logiką pačios ankstyviausios daržovės būna brangiausios.
Vaisių karalius
Viena iš pagrindinių prekių – bananas.
„Tai vaisių karalius. Jį tik per šv. Kalėdas nurungia mandarinai ir dabar, kai dideli karščiai, jį nukonkuruoja persikai, arbūzai, tačiau ilguoju laikotarpiu pagrindinis vaisius visgi bananas“, – dėlioja N. Pranckus.
Kiekvieno didmenininko privalomas atributas – šių vaisių, kurie kol kas neauga Lietuvoje ir atgabenami laivais, nokinimo kameros. Bananų kokybė vertinama pagal specialią 7 spalvų lentelę. Į Lietuvą jie atplaukia beveik žali, vėliau kelias dienas nokinami 14 laipsnių temperatūroje specialiose dujose. Branda priklauso nuo to, kam skirtas vaisius. Jei tai didieji prekybos tinklai, kurie bananus praktiškai tiesiai deda į lentynas, jie atiduodami praktiškai prinokę. Jei tai mažesni prekybininkai ar kiti didmenininkai, ne tokie prinokę, kad nesugestų sandėliuose. Pavyzdžiui, jei įmonė prekes atsiveža šeštadienį, bet jomis prekiauti planuoja pirmadienį, žino ir kokios spalvos vaisių atsivežti, kad iki prekybos momento jis jau būtų pilnai sunokęs. Kameroje nokinama 4–5 dienas.
„Paskutinė, geltoniausia, nors tuo pačiu ir skaniausia, spalva reiškia, kad laikas rengti akciją, nes bananas tuoj suges. Nors išvaizda pradeda keistis, tačiau jie puikiai tinka, pavyzdžiui, kokteiliams“, – šypsosi N. Pranckus.
Kalbant apie tiekimą, į šiuos sandėlius vežami produktai iš Lenkijos, Nyderlandų, Ispanijos.
„Iš kur vaisiai ir daržovės priklauso nuo to, kuri sezono stadija. Pradžioje vežame iš Lenkijos, vėliau, kai kokybė ten krenta, gabename iš Nyderlandų, nors ten ir brangiau. Kokybė svarbi“, – sako N. Pranckus.
Maža gamykla
„Pas mus dviem pamainom dirba 90 žmonių. Turime fasavimo cechą, surenkame produktus pagal užsakymus. Pavyzdžiui, restoranai perka palyginti nedaug, tačiau daug įvairių vaisių ir daržovių ir visai tai sukrauname į pusę paletės ar paletė – keli šimtai kilogramų. Pagrindas bulvės ir morkos, kurių žmonės valgo daug. Kita šių klientų specifika – jiems reikia specifinių vaisių ir prieskonių, kuriuos vežame labai mažais kiekiais. Dėl to asortimentas 300 prekių“, – aiškina N. Pranckus.
Jis pateikia ir pavyzdžius, ką perka restoranai – mini daržoves. Tai miniatiūrinės ropės, morkos (paprastos ir spalvotos), salierai, burokėliai, kukurūzai, cukinijos. Nors jie beveik dvigubai brangesni nei „įprastiniai“, tačiau paprastai naudojami patiekalų puošybai. Pavyzdžiui, mini porų kilogramas kainuoja apie 3 eurus. Didelių porų apie 2 eurus. N. Pranckus įvardina ir populiarias prekę – žirnių ankštys, raudoni serbentai (indelis 125 gr kainuoja tris eurus). Šiame segmente lietuviško derliaus praktiškai nėra.
Kita restoranų sektoriaus specifika – jiems reikia valytos produkcijos, kad svogūno ar morkos nereikėtų lupti, o būtų galima dėti tiesiai į puodą.
Lietuviškas derlius brangs
Lietuviško derliaus prognozės kol kas prekybininkų nedžiugina.
Kalbant apie vaisius, vadybininkas sako, kad šiemet laukiama, jog rudenį brangs obuoliai, nes šalnos Lenkijoje nusiaubė sodus. Šiemet buvo ypatingai brangios ir daržovės – bulvės, svogūnai, kopūstai. Kai kurios kainavo dvigubai brangiau nei anksčiau. Panašu, kad jų rinkoje truks ir šį rudenį, todėl lietuviško derliaus pigimo nelaukiama. N. Pranckus sako, kad pernai šiuo metu prekybos centruose bulvės kainavo 30 ct. už kilogramą dabar 69 ct. Panašiai kito ir morkų kainos.
Kalbant apie prieskonius, dabar trūksta svogūnų laiškų. Juos pažeidžia karštis ir mūsų ūkininkams sunku auginti. Stambūs augintojai pavasarį prarado gana didelius plotus. Šių daržovių paklausa daugybę kartų šokteli kai prasideda šaltibarščių sezonas. Kasdien vien ši įmonė parduoda iki tonos laiškų.
Kaip sako „Litbanos“ vadybininkas, kiek geresnė padėtis su lietuviškomis salotomis. Augintojai jau prisitaikė prie kintančio klimato.
