DELFI „Barboros“ internetinėje parduotuvėje rado ir daržovę, kurią būtų galima įrašyti bent jau lietuvišką rekordų knygą – už vieną ekologišką egiptietišką raudonąjį svogūną prašoma 2,39 euro.
Didmenininkai tikina, kad kai kurių daržovių kainos šiemet mušė rekordus. Pavyzdžiui, pavasarį kopūstų kaina trumpam buvo pakilusi iki 2 eurų už kilogramą. Tokie šuoliai sietini ne tik su sausra. Pernai prekybos tinklai buvo įsitraukę į kainų karą ir kai kurias daržoves pardavinėjo netgi pigiau už savikainą. Ūkininkai džiaugiasi, kad rekordinės kainos padės padengti sausros nuostolius ar netgi padoriai uždirbti.
Tiesa, prekybos tinklų pozicija kiek kita. Pavyzdžiui, „Iki“ antradienį išplatino pranešimą: „Šviežių vaisių ir daržovių sezonas įsibėgėja – kainų šuolio pirkėjai nepajuto.“ Kito prekybos tinklo "Maxima" atstovai iki antradienio vakaro komentarų nepateikė.
Statistika kalba kitaip nei prekybininkai
ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS) tyrimų duomenimis, 2019 m. 26 sav. (06 24–30), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse naujo derliaus supakuotos lietuviškos bulvės šiemet buvo brangesnės 22,11 proc. (kainavo 1,16 EUR/kg), lietuviški baltagūžiai kopūstai – 6,76 proc. (kainavo 0,79 EUR/kg). Palyginti su 2019 m. 25 sav. (06 17–23), bulvės atpigo 0,85 proc., o baltagūžiai kopūstai pabrango 9,72 proc. Augintojų apklausos duomenimis, birželio mėn. pabaigoje šiemet bulvių kaina augintojų ūkiuose buvo didesnė apie 35 proc., baltagūžių kopūstų – apie 9 proc.
Vienas didžiausių Lietuvos morkų ir svogūnų augintojų Linas Šateika sako, kad kol kas kainos „nerealiai didelės“. Nors derliaus prekybininkams dar netiekia, tačiau daugelyje ES valstybių paveikė sausra ir vidutinės kainos gali būti aukštesnės nei vidutiniškai. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Nyderlanduose augintojai svogūnų kilogramą pardavinėja po 60 centų, kai įprastai šiuo metu kaina sukdavosi apie 10 centų.
„Pernykštis ir šių metų sezonas parodė, kad ne investicijų į laistymą neišgyvensime. Be to, šiemet nėra ir prekybininkų tarpusavio karo. 2018 m. jie daržoves pardavinėjo pigiau, nei jas tiekė ūkininkai“, – aiškina L. Šateika.
Jis prognozuoja, kad didmenoje morkos kainuos apie 40 centų už kilogramą. Tai labai brangu.
Regimantas Didzinskas, vaisių ir daržovių didmenininkės UAB „Citma“ vadovas, sako, kad ne viskas, kas matosi prekybos tinkluose atspindi tai, kas vyksta rinkoje. Pavyzdžiui, Italijoje išdžiūvo lapinės salotos, tokios kaip rukola. Jų labai sudėtinga nupirkti, nes parduodami maži kiekiai. Sudėtinga rasti specifinių avokadų, kuriuos perka restoranai. Pavyzdžiui, restoranamas tinkami Briuselio kopūstų laukai Vakaruose, tradicinėse rinkose, jau užarti, nes dėl sausros sezonas buvo ypatingai trumpas. Lietuviai šią kultūrą augina, tačiau jie per dideli ir netinka kavinėms, be to, sezonas tęsiasi tik pora savaičių.
Kita prekė, kurios trūksta, tai kavinėms tiekiami ilgieji agurkai, nes maitinimo įstaigoms trumpieji nelabai tinka.
„Ilguosius agurkus pradėjome importuoti iš Suomijos, kur jie pakankamai pigūs. Iki šiol jų buvo pilna Nyderlanduose ir Lenkijoje. Paaiškėjo, kad Švedijoje ir Suomijoje šios daržovės pigios – ten baltosios naktys, daug šviesos, todėl nereikia naudoti dirbtinės šviesos lempų, o šilumos pakako“, – aiškina R. Didzinskas ir sako, kad aiškiai mato, kaip keičiasi klimatas ir auginamos kultūros.
Kopūstų tragedija
Pavyzdžiui, šiemet visoje Europoje buvo bėda su kopūstais. Lietuviai anksti ištuštino jų sandėlius ir senų kopūstų kaina didmenoje pakilo iki 2 eurų už kilogramą ir juos pirkdavo pilnais vilkikais, nors švieži kainavo 60 centų. Tiesiog paaiškėjo, kad ūkininkai turi vykdyti įsipareigojimus prekybos tinklams, o švieži kopūstai netiko raugimui ir kitokiam perdirbimui. Išgelbėjo Makedonija, kurioje pavyko rasti seno derliaus daržovių.
Tiesa, prekybos tinklai sako, kad pirkėjai kainų šuolio nepajuto. Atvirkščiai, pirkėjai džiaugiasi pigimu.
Anot prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, kalbant apie daržoves, vasaros pirkėjų favoritai – agurkai ir pomidorai, rašoma pranešime. „Šį sezoną galime pasidžiaugti, nes bazinių daržovių – agurkų ir pomidorų – kainos, lyginant su ankstesniais metais, krito. Pavyzdžiui, agurkų kainos sumažėjo net 30 proc., o tai natūraliai padidino jų paklausą ir populiarumą tarp pirkėjų“.
Pasak atstovės, nors vaisių ir daržovių kainoms paprastai didžiausią įtaką turi gamtinių sąlygų veiksniai, sezoniškumas bei derliaus gausa, Lietuvos augintojai agurkus augina šiltnamiuose, kuriuose gali reguliuoti drėgmės kiekį priklausomai nuo poreikio, t. y. lietaus stygius jų neveikia taip, kaip kitų daržovių kultūrų, kurios auginamos lauke.
Populiariausi, anot B. Čaikauskaitės, yra tradiciniai, lietuviški trumpavaisiai agurkai: „Iš visų praėjusiais metais parduotų agurkų net 65 proc. sudarė būtent trumpavaisiai, vietos augintojų užauginti agurkai“.
Šiltojo sezono metu pirkėjų krepšelius tradiciškai papildo ir kitos daržovės. Tarp perkamiausių, B. Čaikauskaitės teigimu, – pomidorai, bulvės.
„Jau keletą metų iš eilės pirkėjus džiugina tolydžio mažėjančios pomidorų kainos. Dėl šios priežasties jų pardavimai yra ūgtelėję. Tiesa, daugiausiai vasaros metu vis dėlto nuperkama šviežių lietuviškų bulvių. Tai – laiko patikrinta, tautiečių visus metus itin mėgstama daržovė, tačiau šviežio derliaus bulvės visuomet sulaukia ypatingo dėmesio“, – įsitikinusi B. Čaikauskaitė.
Obuoliai pigo
Dėkingas saulėtų dienų skaičius šiais metais padovanojo ir gausų vaisių asortimentą. B. Čaikauskaitės teigimu, didžioji dalis vaisių kainų krito.
„Šiemet pirkėjai tokių vaisių kaip kriaušės, obuoliai, vynuogės, ankstyvieji kaulavaisiai, pavyzdžiui, slyvos, gali įsigyti kur kas palankesnėmis kainomis nei ankstesniais metais. Tuo tarpu kitų mėgstamų vasaros sezono vaisių – arbūzų, melionų, apelsinų – kainos išliko stipriai nepasikeitusios“, – teigia prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė.
Didmenininkai apie kainas kalba kiek kitaip – jos rekordinės.
„Obuoliai, jei žiūrėtume į pozicijas, kurios populiariausios, rekordiškai pigūs. Tačiau tokios kultūros kaip svogūnai, bulvės pabrangę, tačiau pastarųjų kainos krenta, nes prasidėjo šviežios lietuviškos bulvės ir jos pinga. Prieš tai senas derlius jau buvo pasibaigęs ir daržoves teko vežti iš Italijos. Bulvės buvo 40 proc. brangesnės“, – pasakoja R. Didzinskas, vienas iš didžiausių Lietuvos vaisių ir daržovių didmenininkų.
Tačiau jis pabrėžia vieną aspektą – šis brangimas gali būti statistiškai netikslus. Pernai keletą mėnesių vyko prekybos tinklų kainų karas ir bulves, svogūnus bei kopūstus prekybininkai pardavinėjo nuostolingai, skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo padengdami savo sąskaita ir šis skirtumas siekė iki 50 proc. Svogūnai ir bulvės parduotuvėse buvo parduodami po 8 –9 ct už kilogramą, nors vien jų atvežimas ir prekinis paruošimas gali kainuoti iki 10 ct už kilogramą.
„Dėl to ir susidarė tokia įdomi padėtis. Šiuo metu šviežių bulvių savikaina 30 ct ir daugiau. Prekybininkų antkainis gali viršyti ir 100 proc. Jie ypatingai lankstūs ir žaibiškai reaguoja į konkurentų veiksmus. Jei kalbėsime apie sausrą, tai dėl jos kainos pakilo 15–20 proc.“, – rinkos specifiką aiškina R. Didzinskas.
Tačiau sausra keitė, pavyzdžiui, braškininkų gyvenimą. Lietuvoje ir Lenkijoje uogos subrendo vienu metu, jos buvo mažos ir baigėsi labai greitai. Dabar bendrovė veža iš Lenkijos šilauoges, kurios mažos, ko niekada nebūdavo.
„Dėl stichijos nukentėjo ir lenkai, todėl tai naudinga lietuviams, nes kaimynai nemuša kainų. Kai metai geri, lenkai iš karto mažindavo kainas ir mūsiškiai tai pajusdavo“, – dėlioja R. Didzinskas.
L. Šateika sako, kad jo paties ūkyje bus kiek mažesnis morkų derlius, jos prasčiau dygo ir neaugo per karščius. Joms netinka aukštesnė nei 25 laipsniai šilumos temperatūra. Svogūnų derlius kol kas neblogas. Derlių imti pradės ateinančią savaitę.