„Delfi“ kalbintas Šiaulių rajone ūkininkaujantis Julius Šateika sakė, kad šiais metais derlius prastesnis nei pernai.
„Nuo didžiulės audros prasiautusios liepos gale numirko apie 40 ha morkų, tai yra apie 20 proc. viso morkomis užsėto ploto. Svogūnus visus susivežėme prieš 2 savaites ir jų derlius taip pat nukentėjęs nuo audros, stiprus vėjas suguldė svogūnų laiškus ir svogūnai nustojo augti, tai sumažino derlių per pusę“, – apie nuostolius pasakojo ūkininkas.
Taip pat ir Šakių rajone bulves auginančiam Jonui Daugėlai šis derlius buvo prastesnis.
„Pernai buvo neblogas derlius, o šiais metais jau prastesnis. Bet turbūt bulvių užteks“, – sakė ūkininkas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sakė, kad derlius dėl ligų ir klimato žieminiuose šiltnamiuose taip pat bus mažesnis.
Daržovėms nepalankios gamtos sąlygos
Ūkininkas J. Šateika paminėjo, kad derliaus gausa priklauso nuo gamtos.
„Didžiausią įtaką turi orai. Ūkininkai padaro 50 proc. viso darbo, o kita dalis priklauso nuo oro. Tačiau gamta dar pasilieka kozirį – audras ir krušas. Kruša tikriausiai baisiausias reiškinys, kuris visą derlių, kad ir koks jis bebuvo, gali sunaikinti per 15 minučių“, – apie gamtos reiškinių pasekmes derliui pasakojo pašnekovas.
J. Daugėla sakė, kad didžiausią įtaką prastesniam bulvių derliui turėjo karšta vasara ir lietus.
„Vasara buvo karštesnė nei pernai. + 30 laipsnių karštis yra netinkamas bulvei augti. Taip pat buvo liūtys, užliedavo bulves taip, kad jos imdavo pūti“, – kalbėjo ūkininkas.
P. Andriejavas išskyrė, jog derlius ūkyje priklauso nuo to, ar ūkininkas turi pakankamai laistymo pajėgumų ir kiek technologiškai jis yra išprusęs.
„Ar jis yra apsirūpinęs pažangia technika, ar tame rajone buvo perteklinio lietaus ir vanduo užsistovėjo laukuose, kiek iškrito kritulių ir t.t.“, – sakė pašnekovas.
Ūkininkui J. Šateikai ši vasara nebuvo palanki.
„Vasaros pradžia buvo ganėtinai sausa ir pakankamai vėsi, kad būtų problemų su sudygimu. Nors ir galim pasilaistyti visus laukus, tačiau kokybiškai viską palaistyti trūksta tiek žmonių, tiek laistymo technikos“, – kalbėjo J. Šateika.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas teigė, jog daugiausiai žalos visuose ūkiuose padarė užsitęsusi kaitra ir kenkėjai.
„Pavyzdžiui, svogūnai anksčiau baigė vegetaciją, (ar net nesudygo), todėl ropelės išaugo smulkios, kas lėmė mažesnį derliaus tonažą. Kopūstines daržoves šiemet labiau nei kitais metais puolė kopūstinio baltuko vikšrai, todėl ūkiai prarado nemažą dalį derliaus. Bulves, morkas ir kitas šakniavaisines daržoves kiekvienais metais vis labiau pažeidžia spragšių lervos, nes nebėra leidžiamų naudoti chemijos apsaugos priemonių, kuriomis būtų galima jas sunaikinti.
Ši problema kiekvienais metais tik aštrės, ir bus sunku nusipirkti šių kenkėjų nepažeistos produkcijos“, – apie ūkininkų problemas pasakojo pašnekovas.
Kainos išlieka stabilios
Nors derlius buvo prastesnis, tačiau anot Juliaus Šateikos daržovių kainos atitinka jų savikainą.
„Daržovių kainos šiemet nestebina, ankstyvas morkas ir svogūnus pradėjom pardavinėti už mažesnę kainą, nei įprastai. Jos truputį nukrito ir dabar jau apie 2 mėnesius yra stabilios ir nesikeičia. Kainos, lyginant šį laikotarpį, yra truputį aukštesnės nei pernai. Tačiau šiuo metu balansuojame ties savikainos riba. Pagrindinės to priežastys yra visų kainų šuolis aplink“, – apie šių metų derliaus kainas pasakojo ūkininkas.
Jonas Daugėla sakė, kad bulvių kaina yra mažesnė nei pernai metais dėl užsienio augintojų įtakos.
„Ta kaina daugiau nebeturėtų kristi, o kilti pradės po naujų metų“, – paminėjo ūkininkas.
Paulius Andriejavas teigė, kad daržovių kainos yra įvairios, nes priklauso nuo derliaus kokybės, pasiūlos, situacijos kaimyninėse rinkose.
„Savaime suprantama, kad derliaus nuėmimo metu būna perteklinės produkcijos, kurią dėl vienų ar kitų priežasčių reikia skubiau parduoti, pvz., liko neparduotos ankstyvųjų veislių produkcijos, kuri nesandėliuotina, neturima pakankamai saugyklų ar produkciją dėl abejojamos kokybės nerizikuojama sandėliuoti“, – komentavo pašnekovas.
Taip pat P. Andriejavas paminėjo, jog šiais metais dalis šakniavaisinių daržovių buvo pažeistos dėl nepalankių derliaus nuėmimo sąlygų.
„Produkciją žalojo perdžiūvusioje dirvoje susidarę grumstai. Burokėliai, morkos neteko lapijos, kas irgi pablogina derliaus nuėmimą. Taigi, tokia produkcija rudenį būna pigiausia. Kadangi šiais metais prastesnės kokybės produkcijos dėl klimato reiškinių yra daugiau, tai ir jos kainos mažesnės nei praėjusiais metais. Tačiau geros produkcijos kaina išlieka praėjusių metų lygyje ar net aukštesnė. Kadangi supirkėjai dar nepasiruošę už ją mokėti atitinkamą kainą, jos parduodama nedaug ir augintojai ją sandėliuoja“, – situaciją aiškino pašnekovas.
Internetinėje svetainėje produktukainos.lt pateikiamos vidutinės daržovių kainos Lietuvoje šiais ir praėjusiais metais. Vadovaujantis šioje svetainėje pateiktais duomenis, matome, kad bulvių kaina šiais metais yra mažesnė beveik 23 proc., o svogūnai atpigo 3,6 proc. Tačiau pabrango morkos – 32 proc., o česnakų kaina išaugo daugiau nei 50 proc.
Iš ūkininkavo įmanoma pragyventi
J. Daugėla paminėjo, kad bulves augina jau 30 metų. „Viskas prasidėjo nuo mažo ploto, mažo traktoriaus. Jeigu dar nepabėgom į kitus sektorius, tai vadinasi, kad viskas neblogai“, – apie verslą kalbėjo J. Daugėla.
Ūkininkas J. Šateika sakė, kad daržovių auginimas atsiperka ne visais metais.
„Per pastaruosius 5 metus tikriausiai buvo ryškiausi morkų ir svogūnų kainų šuoliai, kokius esame matę per visą savo 35 metų ūkininkavimo laikotarpį. Kainos buvo įvairiausios nuo 0,10 Eur/kg iki 1 Eur/kg, tiek morkų tiek svogūnų“, – patirtimi dalinosi J. Šateika.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas teigė, jog iš ūkininkavimo įmanoma pragyventi.
„Priklauso nuo ūkininko požiūrio į gamybą, jo investicijas, technologinio išprusimo, jo nišos rinkoje, ar produkcija paklausi rinkoje, ar jis sugeba išauginti reikiamos kokybės daržoves.
Yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad tik didelis ūkis yra pelningas. Ne ūkio dydis lemia jo pelningumą, bet aukščiau paminėti kriterijai. Ūkio dydis gali tik daryti įtaką generuojamų pajamų dydžiui“, – pasakojo P. Andriejavas.