Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad buvo tikėtasi, jog po nederliaus metų pavyks susitarti su ūkininkais, nes perdirbėjai ir ūkininkai turi išlikti partneriais, tačiau kai kurios įmonės neina į kompromisus.
„Kalbamės su ūkininkais, su dauguma susitarėme, nors teismų bus. Mes siūlome taikyti nusistovėjusią praktiką Lietuvoje bei tarptautinėjė prekyboje- padengti kainų skirtumą. Finansiškai pajėgūs ūkininkai sumoka iš karto arba susidariusi skola perkeliama į kitus metus, palūkanos ūkinkui neskaičiuojamos, įvertinant, kad šiuo metu perkamas kitų metų derlius yra istoriškai brangesnis. Taip ūkininkas išbristų“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos Prezidentas Karolis Šimas.
„Agrokoncerno grūdai“, kuriems vadovauja K. Šimas, jau pasirašė susitarimus su ūkininkais dėl 30 tūkst. tonų grūdų ir su tokiais ūkininkais nebus problemų dėl nepatiekto derliaus, ar mažesnio jo kiekio, tačiau 1 ar 2 procentai ūkininkų gali būti piktybiniai, su kuriais teks bylinėtis.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas, sako, kad žemdirbiai dviprasmiškose situacijoje. Asociacijos nariai sąžiningai augino grūdus, tačiau negavo derliaus tokio, kokio tikėjosi ir nebegali vykdyti sutarčių.
„Gyvename teisinėje valstybėje ir force majeure turi galioti, nors kai kurie supirkėjai mėgino įrašyti į sutartis, kad ši nuostata negalioja. Manome, kad kai ūkininkas parduoda viską, ką užaugino ir negudravo, atsakomybę turėtų prisiimti abi pusės, ne tik ūkininkas. Sudarydamos sutartį riziką prisiima abi pusės, o įmonės nuostolius dabar stengiasi numesti ant augintojo pečių. Kai kada pavyksta susitarti, kai kada ne“, – vertina A. Macijauskas.
A. Stančikas patvirtina, kad supirkėjai dabar ignoruoja force majeure ir netgi yra atvejų, kai įmonės nemoka pinigų
„Negalima sakyti, kad įmonės tik piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, šiemet įmonės vien tam, kad išlaikytų savo užsienio pupų prekybos partnerius, nenutraukė nei vienos sutarties, nors supirkto pupų kiekio kontraktams įvykdyti ir pritrūko, javapjūtės metu mokėjo ūkininkui brangiau nei buvo pardavę nuo 50 iki 120 eurų tonai. Kai kurie supirkėjai Lietuvoje patyrė nuo 0,5 iki 2 milijonų eurų nuostolį, tad negalima sakyti, kad mes vien tik naudojamės ūkininkais“, – atkerta K. Šimas.